Kas yra šchita?

Šchita (hebrajų kalba: שחיטה) yra žydų religinis gyvūnų skerdimo būdas, atitinkantis kašruto įstatymus. Tai ritualinis skerdimas, kurį atlieka specialiai apmokytas ir įgaliotas asmuo, vadinamas šochetu. Šchitos taisyklės yra nustatytos, siekiant užtikrinti, kad gyvūnas būtų skerdžiamas kuo humaniškiau ir greičiau, o jo mėsa atitiktų košerinius standartus.

Pagrindiniai šchitos principai:

  1. Greitas ir humaniškas skerdimas:
  • Gyvūnas turi būti nužudytas vienu greitu pjūviu aštriu, be defektų peiliu (vadinamu chalaf), kad sukeltų kuo mažiau kančios. Peilis turi būti ypač aštrus ir lygus, kad pjūvis būtų greitas ir be kliūčių.
  • Pjūvis atliekamas per gerklę, kad greitai nutrūktų kraujotaka ir kvėpavimas, kas sukelia gyvūno mirtį per labai trumpą laiką.
  1. Kraujas turi būti visiškai pašalintas:
  • Pagal žydų religinius įstatymus, kraujas yra draudžiamas vartoti, todėl skerdžiant šchitos būdu, gyvūno kraujas turi būti visiškai pašalintas. Po pjūvio gyvūnas kraujuoja ir kraujas turi būti surenkamas, kad mėsa būtų laikoma košerine.
  1. Tinkami gyvūnai:
  • Šchitos būdu galima skersti tik tuos gyvūnus, kurie laikomi košeriniais pagal žydų religinius įstatymus (pvz., galvijai, avys, ožkos). Nekošeriniai gyvūnai, tokie kaip kiaulės, šchitos metu neskiriami, nes jų mėsa negali būti laikoma košerine.
  1. Šochetas – specialiai apmokytas asmuo:
  • Skersti šchitos būdu gali tik specialiai parengtas asmuo – šochetas, kuris privalo būti itin gerai susipažinęs su šchitos įstatymais ir technika. Jis taip pat turi būti dvasinis ir moralinis pavyzdys, laikytis žydų įstatymų.

Kodėl šchita yra svarbi?

Šchita yra esminė dalis, užtikrinanti, kad mėsa atitinka košerinio maisto standartus. Šis ritualinis skerdimas yra svarbus ne tik dėl religinės reikšmės, bet ir dėl etikos. Pagal žydų religiją, šchita yra vienas iš būdų, kaip parodyti pagarbą Dievo kūrinijai ir humaniškai elgtis su gyvūnais, kuriuos žmonės naudoja maistui.

Bibliniai pagrindai:

Pagrindinė šchitos priežastis ir reikalavimai yra nurodyti Biblijoje, kur draudžiama valgyti kraują ir nurodoma, kaip tinkamai apdoroti gyvūno mėsą.

Kunigų knyga 17:10-12:

„Bet kokį žmogų iš Izraelio namų ir iš ateivių, gyvenančių tarp jų, kuris valgys kokį nors kraują, aš nukreipsiu savo veidą prieš jį ir sunaikinsiu jį iš jo tautos. Nes kūno gyvybė yra kraujyje, o aš jums leidau jį ant aukuro sutaikymui už jūsų sielas, nes kraujas sutaiko už sielą.“

Šchita yra ne tik techninis, bet ir dvasinis gyvūnų skerdimo procesas, kuris užtikrina, kad žydai valgys maistą, kuris atitinka Dievo nustatytus įstatymus. Tai vienas iš būdų išreikšti tikėjimą ir pagarbą žydų tradicijai bei Dievo kūrinijai.