Košerinis maistas yra žydų mitybos taisyklėse numatytas maistas, kuris atitinka specifinius religinius reikalavimus, apibrėžtus kašruto įstatymuose. „Košerinis“ reiškia „tinkamas“ arba „grynas“ pagal žydų religinę teisę. Kašruto taisyklės yra išsamiai aprašytos Toros (Senojo Testamento) įstatymuose, ypač Kunigų ir Pakartoto įstatymo knygose.
Kodėl žydai valgo košerinį maistą?
Košerinio maisto vartojimas yra žydų tikėjimo ir religijos dalis. Tora nustato griežtus reikalavimus, kokius gyvūnus galima valgyti ir kaip jie turi būti ruošiami. Šių taisyklių laikymasis yra būdas parodyti savo paklusnumą Dievui ir gyventi pagal Jo įsakymus.
Pakartoto įstatymo knyga 14:3:
„Nevalgysi nieko bjauraus.“
Tora nurodo, kokie maisto produktai laikomi „švariais“ ir tinkamais vartoti, o kurie yra „nešvarūs“ ir draudžiami. Tai ne tik simbolinis apsivalymas, bet ir Dievo nustatyti įstatymai, kurie apima žydų gyvenimo būdą.
Kašruto taisyklės
Kašrutas – tai taisyklių visuma, reglamentuojanti maisto produktų kilmę, paruošimo būdą ir vartojimą. Štai pagrindiniai principai:
1. Leistini ir draudžiami gyvūnai
- Leistini gyvūnai: Galima valgyti tik atrajojančius gyvūnus, turinčius išskeltus nagus (kanopas). Tai apima galvijus, avis, ožkas ir elnius.
- Kunigų knyga 11:3: „Kiekvieną gyvulį, kuris turi išskeltus nagus ir kramto atrajotą, galite valgyti.“
- Draudžiami gyvūnai: Kiaulės, kupranugariai, arkliai ir kiti gyvūnai, kurie neatitinka abiejų kriterijų (nes atrajojančiųjų nėra, arba jie neturi išskeltų nagų).
- Kunigų knyga 11:7-8: „Kiaulė, nors turi išskeltus nagus, tačiau nekramto atrajoto. Ji jums nešvari. Jų mėsos nevalgykite ir jų lavonų nelieskite.“
2. Leistinos žuvys
- Leistinos žuvys: Galima valgyti tik tas žuvis, kurios turi pelekus ir žvynus.
- Kunigų knyga 11:9: „Iš visų, gyvenančių vandenyse, galite valgyti tą, kuris turi pelekus ir žvynus.“
- Draudžiamos žuvys: Visi vandens gyviai, kurie neturi pelekų ar žvynų (pavyzdžiui, unguriai, krevetės, krabai, moliuskai) yra draudžiami.
3. Paukščiai
- Galima valgyti tik tam tikras paukščių rūšis, o plėšrūnai ir maitėdos yra draudžiami. Vištos, kalakutai ir antys yra leistinos, bet vanagai ir ereliai – ne.
- Kunigų knyga 11:13-19 pateikia paukščių, kurių izraelitams draudžiama valgyti, sąrašą. Šie paukščiai laikomi „nešvariais“ pagal žydų įstatymus ir negali būti valgomi. Čia yra ištrauka su paukščių, kuriuos draudžiama vartoti, sąrašu:
Kunigų knyga 11:13-19″:
„Iš paukščių turite šlykštėtis ir nevalgyti, nes jie yra šlykštūs:
erelio, grifo ir jūrinio erelio,
peslio, vanago pagal jų rūšis,
visų varnų pagal jų rūšis,
strutio, pelėdos, žuvėdros, vanago pagal jų rūšis,
apuoko, kormorano ir ibiso,
gulbės, pelėdos, pelikanų ir grifo,
gandrų pagal jų rūšis, garnių pagal jų rūšis, lakišiaus ir šikšnosparnio.“
Detalus sąrašas:
Erelis
Grifas
Jūrinis erelis
Peslys
Vanagai (pagal jų rūšis)
Varnos (pagal jų rūšis)
Strutis
Pelėda
Žuvėdra
Apuokas
Kormoranas
Ibisas
Gulbė
Pelikanas
Grifas
Gandras
Garnys (pagal jo rūšis)
Lakišius
Šikšnosparnis
Šie paukščiai buvo laikomi nešvariais dėl jų elgsenos (pavyzdžiui, jie yra maitėdos arba plėšrūnai), o kai kurie dėl jų specifinių bruožų. Žydų įstatymuose buvo nurodyta vengti šių paukščių, nes jie neatitinka švarumo ir grynumo reikalavimų.
- Kunigų knyga 11:13-19 pateikia paukščių, kurių izraelitams draudžiama valgyti, sąrašą. Šie paukščiai laikomi „nešvariais“ pagal žydų įstatymus ir negali būti valgomi. Čia yra ištrauka su paukščių, kuriuos draudžiama vartoti, sąrašu:
4. Pieno ir mėsos atskyrimas
- Vienas svarbiausių kašruto principų yra pieno produktų ir mėsos atskyrimas. Negalima valgyti ar gaminti patiekalų, kurie maišytų mėsą ir pieno produktus.
- Išėjimo knyga 23:19: „Neverdi ožiuko jo motinos piene.“
- Mėsa ir pieno produktai turi būti gaminami, laikomi ir valgomi atskirai.
5. Gyvūnų skerdimas (šchita)
- Gyvūnai turi būti skerdžiami pagal specialius religinius reikalavimus. Gyvūnas turi būti nužudytas greitai ir kuo mažiau kenkiant, o kraujas turi būti pašalintas, nes kraujo vartojimas yra draudžiamas.
- Kunigų knyga 17:12: „Jokio kūno kraujo nevalgysite.“
Kaip gaminamas košerinis maistas?
Košerinio maisto gaminimo procesas yra griežtai reglamentuotas, ir jis turi atitikti visus kašruto įstatymus. Pagrindiniai principai:
- Skerdimas: Mėsa turi būti gaunama iš tinkamai nužudyto gyvūno. Tai vadinama „šchita“. Skerdytojai turi būti specialiai apmokyti ir patvirtinti religinių autoritetų.
- Mėsa be kraujo: Mėsa turi būti paruošta taip, kad kraujas būtų visiškai pašalintas, nes žydų įstatymai draudžia vartoti kraują. Mėsa paprastai mirkoma sūryme arba sūdyta, kad pašalintų kraujo likučius.
- Atskira įranga: Maistas turi būti gaminamas atskiroje įrangoje, naudojant atskirus įrankius pieno ir mėsos produktams. Namuose ir restoranuose gali būti atskiri indai, puodai ir įrankiai, skirti mėsai ir pienui.
- Rabių priežiūra: Dažnai košerinis maistas yra gaminamas prižiūrint rabinui arba košerinės priežiūros institucijoms, kurios užtikrina, kad būtų laikomasi visų taisyklių.
Košerinis ženklinimas
Košeriniai maisto produktai dažnai turi būti pažymėti specialiais sertifikatais, nurodančiais, kad produktas atitinka kašruto taisykles. Dažniausiai tokie produktai yra ženklinami raidėmis „K“ arba „U“ (košer).
Dvasinė reikšmė
Kašruto taisyklių laikymasis žydų bendruomenėje turi didelę dvasinę ir kultūrinę reikšmę. Tai ne tik mitybos įpročiai, bet ir būdas išlaikyti religiją kasdienėje veikloje, primenant nuolatinį Dievo buvimą ir paklusnumą Jo įstatymams. Kašrutas taip pat padeda sukurti bendruomeninį tapatumą tarp žydų, nes šios taisyklės skiria jų mitybą nuo kitų kultūrų.
Košerinis maistas yra labai svarbi žydų religijos dalis, griežtai reguliuojanti, ką ir kaip galima valgyti. Šių taisyklių laikymasis yra būdas parodyti paklusnumą Dievo įsakymams, gyvenimo šventumą ir dvasinį grynumą. Kašruto taisyklės apima ne tik maisto rūšis, bet ir jų paruošimo būdą, gyvūnų skerdimą bei maisto ruošimo praktikas.