Žydai nevalgo kiaulienos, nes tai draudžiama pagal kašruto taisykles – žydų mitybos įstatymus, aprašytus Toros (Senojo Testamento) įsakymuose. Pagal šiuos įstatymus, tam tikri gyvūnai laikomi „švariais“ ir tinkamais valgymui, o kiti – „nešvariais“ ir draudžiami.
Draudimas valgyti kiaulieną
Draudimas valgyti kiaulieną aiškiai aprašytas Toros įstatymuose:
- Kunigų knyga 11:7-8:
„Ir kiaulė, nes ji turi išskeltus nagus ir suplotas kanopas, tačiau nekramto atrajoto maisto, yra nešvari. Nė jų mėsos nevalgykite ir jų lavonų nelieskite; jos jums yra nešvarios.“
- Pakartoto įstatymo knyga 14:8:
„Kiaulė, nors ir turi išskeltus nagus, nekramto atrajodama. Ji jums nešvari. Jų mėsos nevalgykite ir jų lavonų nelieskite.“
Kodėl kiaulė laikoma nešvariu gyvūnu?
Pagal kašruto taisykles, gyvūnai, kurie yra tinkami valgymui (vadinami „švariais“), turi atitikti tam tikrus kriterijus:
- Jie turi būti atrajotojai.
- Jie turi turėti išskeltus nagus (kanopas).
Kiaulė turi tik vieną šių požymių – ji turi išskeltus nagus, bet nėra atrajotoja. Todėl ji laikoma „nešvaria“ ir nevalgoma.
Kašruto taisyklės
Kašruto taisyklės yra žydų maisto įstatymų visuma, kuri apibrėžia, kokius maisto produktus žydai gali valgyti ir kaip jie turi būti paruošti. Šios taisyklės yra labai svarbios ortodoksiniams ir tradiciniams žydams, kurie griežtai laikosi religinių įsakymų. Be kiaulienos, draudžiama valgyti ir kitus gyvūnus, kurie neatitinka kašruto reikalavimų, taip pat sumaišyti mėsą su pieno produktais.
Praktika šiandien
Nors ne visi žydai šiandien griežtai laikosi kašruto, tradiciniai ir ortodoksiniai žydai vengia kiaulienos ir kitų nešvarių maisto produktų. Kiauliena ilgą laiką buvo simbolis maisto, kuris laikomas nepriimtinu ir nešvariu pagal žydų religinius įstatymus.
Todėl kiaulienos vartojimas žydų bendruomenėje yra griežtai draudžiamas pagal religinius įsakymus.