Tikėjimo tiesos apie žmogaus mirtį ir teismą

Tikėjimo tiesos apie žmogaus mirtį ir teismą paaiškina, kas nutinka po žmogaus gyvenimo žemėje, kaip vyksta Dievo teismas ir kokia yra sielos kelionė po mirties. Šios tiesos parodo krikščionišką supratimą apie gyvenimo pabaigą ir amžinybę.

1. Kuo baigiasi žmogaus gyvenimas žemėje?
Žmogaus gyvenimas žemėje baigiasi mirtimi.

2. Kas atsitinka žmogui mirštant?
Mirštančio žmogaus siela atsiskiria nuo kūno.

3. Kur eina siela žmogui mirus?
Žmogui mirus, jo siela eina į Dievo teismą.

4. Kur eina siela po Dievo teismo?
Po Dievo teismo žmogaus siela eina arba į dangų, arba į skaistyklą, arba į pragarą.

5. Kurios sielos eina į skaistyklą?
Į skaistyklą eina sielos su lengvomis nuodėmėmis arba tos, kurios dar neatsilygino už dideles atleistas nuodėmes.

6. Kur eina sielos iš skaistyklos?
Iš skaistyklos sielos eina į dangų.

7. Kurios sielos eina tiesiai į dangų?
Į dangų eina sielos, visai neturinčios nuodėmių ir nešiosiančios bausmių už jas.

8. Kurios sielos eina į pragarą?
Į pragarą eina mirusiųjų sielos su didelėmis nuodėmėmis ir be atgailos.


Šios tikėjimo tiesos apie žmogaus mirtį ir teismą atskleidžia krikščionišką požiūrį į gyvenimo pabaigą ir amžinąjį gyvenimą. Krikščionybė moko, kad mirtis nėra pabaiga, bet perėjimas į amžinybę. Kai žmogus miršta, jo siela atsiskiria nuo kūno ir stovi prieš Dievą teismui.

Dievo teismas lemia sielos likimą, priklausomai nuo žmogaus gyvenimo ir nuodėmių. Šventųjų gyvenime siela iškart gali patekti į dangų, jei ji yra švari nuo nuodėmių ir bausmių už jas. Jei žmogus turėjo nuodėmių, bet jos buvo atleistos, tačiau dar liko bausmės už šias nuodėmes, siela keliauja į skaistyklą – tai yra laikina būsena, kurioje siela yra išvaloma prieš įeinant į dangų.

Sielos, kurios atgailavo už savo nuodėmes, bet dar turi atlyginti bausmes, išskaistytos keliauja į dangų. Sielos, kurios miršta su didelėmis, neatleistomis nuodėmėmis ir be atgailos, keliauja į pragarą – amžiną bausmę ir atskirtį nuo Dievo.

Šios tikėjimo tiesos padeda krikščionims suvokti, kad gyvenimo žemėje pabaiga nėra galutinė, bet yra amžinybės pradžia, kur kiekvienas žmogus bus teisiamas pagal savo darbus ir tikėjimą. Jos taip pat skatina žmones gyventi dorai, vengti nuodėmių ir siekti susitaikymo su Dievu, kad po mirties būtų galima pasiekti dangų ir amžiną gyvenimą su Juo.