Keturios pagrindinės dorybės

1. Išmintis.
2. Teisingumas.
3. Susivaldymas.
4. Tvirtumas.

Keturių pagrindinių dorybių sąvoka kyla iš senovės filosofijos ir krikščioniškos moralės tradicijos. Šios dorybės yra pagrindiniai žmogaus charakterio bruožai, kurie padeda gyventi dorybingą ir teisingą gyvenimą. Jas vadiname kardinolinėmis dorybėmis, nes jos yra moralinės elgsenos pamatas. Štai ką reiškia kiekviena iš jų:

1. Išmintis.
   Išmintis – tai gebėjimas tinkamai spręsti ir elgtis pagal aplinkybes, priimti teisingus sprendimus tiek asmeniniame, tiek visuomeniniame gyvenime. Tai dorybė, kuri padeda žmogui atpažinti, kas yra gerai ir kas blogai, bei vadovautis tuo priimant sprendimus. Išmintis nukreipia protą teisingai suprasti ir įgyvendinti gėrį.
2. Teisingumas.
   Teisingumas – tai dorybė, kuri skatina elgtis dorai ir sąžiningai, atiduoti kiekvienam tai, kas jam priklauso. Tai teisingumo principas tiek Dievo, tiek žmonių atžvilgiu. Teisingumas ragina gerbti kitų teises, laikytis savo įsipareigojimų ir rūpintis bendru gėriu.
3. Susivaldymas.
   Susivaldymas (arba saikingumas) yra dorybė, kuri padeda kontroliuoti savo troškimus ir aistras, taip kad jie neprasilenktų su sveiku protu ir morale. Tai reiškia gebėjimą atsisakyti perteklių, išlaikyti pusiausvyrą ir valdyti savo potraukius. Susivaldymas padeda siekti harmonijos tarp kūniškų ir dvasinių žmogaus poreikių.
4. Tvirtumas.
   Tvirtumas – tai dorybė, kuri leidžia žmogui išlikti stipriam sunkumų ir išbandymų metu. Tai gebėjimas ištverti nepatogumus, nepasiduoti baimėms ar pagundoms ir atkakliai siekti gėrio nepaisant kliūčių. Tvirtumas padeda ne tik išsilaikyti, bet ir augti moraliai sunkiose situacijose.

Šios keturios pagrindinės dorybės yra kertiniai principai, kurie padeda žmogui ugdyti dorą gyvenimo būdą, tiek vidiniame asmeniniame gyvenime, tiek santykiuose su kitais žmonėmis.