Atgaila yra esminė krikščioniškojo tikėjimo dalis, per kurią tikintieji atstato santykį su Dievu ir gauna atleidimą už savo nuodėmes. Kad atgaila būtų veiksminga ir tikra, ji turi būti atlikta su tinkama širdies nuostata ir laikantis tam tikrų žingsnių. Atgailos dalys:
- Atsiminti savo nuodėmes.
Tai pirmasis atgailos žingsnis, kai žmogus turi sąžiningai įvertinti savo elgesį, atpažinti ir pripažinti padarytas nuodėmes. Tai svarbi dalis, nes be nuodėmių pripažinimo nėra tikro atgailavimo. - Gailėtis dėl nuodėmių.
Svarbu nuoširdžiai gailėtis dėl padarytų nuodėmių, ne tik dėl jų pasekmių, bet ir dėl to, kad jos įžeidžia Dievą ir pakenkia žmogaus santykiui su Juo. Tikras gailestis reiškia, kad žmogus supranta savo klaidas ir nuoširdžiai apgailestauja dėl jų. - Tvirtai pasiryžti nebenusidėti.
Atgailaujant, būtina turėti aiškų pasiryžimą nebekartoti savo klaidų. Tai reiškia norą ir pastangas keisti savo elgesį bei vengti situacijų, kurios galėtų privesti prie nuodėmės ateityje. - Atlikti išpažintį.
Išpažintis yra būtina, kad tikintysis galėtų tiesiogiai susitaikyti su Dievu per kunigą. Išpažindamas savo nuodėmes, žmogus gauna dvasinį išlaisvinimą ir Dievo atleidimą. - Atsilyginti ir taisytis.
Ši dalis reiškia pareigą atlyginti už padarytas klaidas, jei įmanoma. Tai gali būti grąžinimas to, kas buvo neteisingai paimta, ar moralinis santykių atstatymas su tais, kuriuos nuodėmės padarė įtaką. Taisymasis taip pat reiškia pastangas gyventi geriau ir vengti tolesnių nuodėmių.
Šios atgailos dalys yra pagrindas nuoširdžiam atgailavimui ir susitaikymui su Dievu bei Bažnyčia. Tik per šį procesą tikintysis gali vėl atgauti dvasinę ramybę ir būti arčiau Dievo.