Marija dalijasi su mumis mūsų žmogiškuoju būviu, tačiau yra visiškai atvira Dievo malonei. Nepažinusi nuodėmės, ji sugeba atjausti bet kokį silpnumą. Ji supranta nuodėmingą žmogų ir myli jį motinos meile. Todėl ji stovi tiesos pusėje ir dalijasi su Bažnyčia jos našta – visiems ir visada priminti moralės reikalavimus. Dėl tos pačios priežasties ji nesutinka, kad nuodėmingas žmogus būtų suvedžiotas tų, kurie linkę jį mylėti, pateisindami jo nuodėmę, nes ji žino, jog jos Sūnaus Kristaus auką tai padarytų be galios. Joks išteisinimas, paskelbtas nuolaidžiaujančių filosofinių arba teologinių mokymų, negali padaryti žmogaus laimingo; tik Kryžius ir prisikėlusio Kristaus šlovė gali suteikti ramybę jo sąžinei ir išganymą.
O Marija,
Gailestingumo Motina,
budėk prie visų,
kad Kristaus kryžius neliktų be galios,
kad žmogus nepamestų gėrio kelio,
neprarastų nuodėmės supratimo,
mokėtų vis labiau viltis Dievu,
kuris „apstus gailestingumo“ (Ef 2, 4),
laisva valia darytų gerus darbus,
kuriuos Dievas iš anksto paskyrė atlikti (plg. Ef 2, 10),
ir šitaip visą laiką gyventų
„Jo didybės šlovei“ (Ef 1, 12).
JONAS PAULIUS II
Ši malda pabrėžia ypatingą Švč. Mergelės Marijos vaidmenį žmonijos išganymo kelyje ir jos ryšį su tikinčiaisiais. Marija yra žmogiškosios būties dalyvė, tačiau pilnai atvira Dievo malonei, dėl to ji gali atjausti kiekvieno žmogaus silpnumą, suprasti nuodėmingumą ir mylėti jį su motiniška meile. Maldoje taip pat akcentuojama, kad Marija visada stovi tiesos pusėje ir palaiko Bažnyčios moralinius reikalavimus. Ji nepateisina nuodėmės ir saugo, kad žmogus nebūtų klaidingai mylimas per nuolaidžiavimą nuodėmei, nes tai sumenkintų Kristaus auką.
Pagrindinės mintys ir reikšmė:
- Marija kaip nuodėmės nesužalota, bet suprantanti nuodėmingą žmogų: Nors pati nepatyrė nuodėmės, Marija sugeba giliai atjausti ir mylėti tuos, kurie susiduria su nuodėmėmis ir silpnumu. Ji myli juos kaip Motina, tačiau nepateisina nuodėmės, nes supranta, kad tik per Kristaus Kryžių ir Jo prisikėlimą ateina tikras išganymas.
- Kova prieš moralinį nuolaidžiavimą: Marija nesutinka, kad nuodėmė būtų pateisinta per nuolaidžias filosofijas ar teologijas, kurios galėtų žmogų suvedžioti. Ji žino, kad tik Kryžiaus galia ir Kristaus šlovė gali atnešti žmogui ramybę ir išgelbėjimą.
- Prašymas budėti prie žmonijos ir išsaugoti tikėjimo teisingumą: Marija meldžiama, kad saugotų žmones, kad Kristaus Kryžius liktų galingas ir kad tikintieji neprarastų nuodėmės supratimo. Ji taip pat prašoma vesti žmones gerų darbų link, kurie iš anksto buvo Dievo numatyti, ir skatinti juos gyventi Dievo didybės šlovei.
Ši malda kviečia žmones pasitikėti Marija, Gailestingumo Motina, kaip užtarėja ir vedlė tikėjimo kelyje. Marija padeda tikintiesiems nepamesti tikrojo gėrio kelio ir nesileisti į apgaulę nuolaidžiaujant nuodėmei. Jos motiniškas rūpestis veda prie gilesnio tikėjimo Dievu ir stipresnio ryžto atlikti gerus darbus, kurie pašlovina Dievą.