Tikiu į vieną Dievą, visagalį Tėvą,
dangaus ir žemės, regimosios ir neregimosios visatos Kūrėją.
Tikiu į vieną Viešpatį Jėzų Kristų,
vienatinį Dievo Sūnų,
prieš visus amžius gimusį iš Tėvo:
Dievą iš Dievo, šviesą iš šviesos, tikrą Dievą iš tikro Dievo;
gimusį, bet ne sukurtą, esantį vienos prigimties su Tėvu.
Per jį visa yra padaryta.
Jis dėl mūsų, žmonių, dėl mūsų išganymo nužengė iš dangaus.
(nusilenkiame)
Šventosios Dvasios veikimu
priėmė kūną iš Mergelės Marijos ir tapo žmogumi.
(atsitiesiame)
Valdant Poncijui Pilotui, jis dėl mūsų buvo prikaltas prie kryžiaus,
nukankintas ir palaidotas.
Kaip Šventajame Rašte išpranašauta,
trečiąją dieną prisikėlė iš numirusių.
Įžengė į dangų ir sėdi Dievo Tėvo dešinėje.
Jis vėl garbingai ateis gyvųjų ir mirusiųjų teisti ir viešpataus per amžius.
Tikiu į Šventąją Dvasią, Viešpatį Gaivintoją,
kylančią iš Tėvo ir Sūnaus,
su Tėvu ir Sūnumi garbinamą ir šlovinamą,
kalbėjusią per pranašus.
Tikiu vieną, šventą, visuotinę, apaštalinę Bažnyčią.
Pripažįstu vieną Krikštą nuodėmėms atleisti.
Laukiu mirusiųjų prisikėlimo
ir būsimo amžinojo gyvenimo.
Amen.
Ši malda yra vadinama „Nikėjos–Konstantinopolio tikėjimo išpažinimu“ arba tiesiog „Tikėjimo išpažinimu“. Tai vienas iš pagrindinių ir seniausių krikščionių tikėjimo tekstų, naudojamas tiek katalikų, tiek kitose krikščionių tradicijose. Jis atsirado IV amžiuje, Nikėjos (325 m.) ir Konstantinopolio (381 m.) Bažnyčios susirinkimų metu, kur buvo oficialiai suformuluotos pagrindinės krikščionių tikėjimo tiesos, ypač atsižvelgiant į Dievo Trejybės sampratą.
Šios maldos reikšmė ir struktūra:
- Tikėjimas į Dievą Tėvą: Malda prasideda išpažinimu „Tikiu į vieną Dievą, visagalį Tėvą, dangaus ir žemės, regimosios ir neregimosios visatos Kūrėją“. Šis teiginys išreiškia tikėjimą į Dievą kaip vienintelį visagalį Kūrėją, kuris sukūrė viską – tiek fizinį pasaulį, tiek dvasinį pasaulį.
- Tikėjimas į Jėzų Kristų: Antroje maldos dalyje tikėjimas išreiškiamas į Jėzų Kristų, Dievo Sūnų. Čia akcentuojama Jo dieviškoji prigimtis – „Dievas iš Dievo, šviesa iš šviesos, tikras Dievas iš tikro Dievo“, pabrėžiant Jo amžiną vienybę su Tėvu. Jėzus nebuvo sukurtas, o gimė iš Tėvo prieš visus amžius. Tai esminė dalis, kuri parodo Jėzaus dieviškumą ir Jėzaus vaidmenį kuriant visatą. Toliau minimi pagrindiniai krikščioniškojo tikėjimo įvykiai: Jo įsikūnijimas (Jėzus priėmė kūną iš Mergelės Marijos ir tapo žmogumi), kančia, mirtis ir prisikėlimas, kaip ir pažadas, kad Jėzus vėl ateis teisti gyvųjų ir mirusiųjų. Tai yra pagrindinė krikščioniškojo išganymo istorija, kurioje Jėzus tapo žmonijos Išganytoju.
- Tikėjimas į Šventąją Dvasią: Trečioje dalyje išreiškiamas tikėjimas į Šventąją Dvasią, „Viešpatį Gaivintoją“, kuris kyla iš Tėvo ir Sūnaus. Ši dalis pabrėžia Šventosios Dvasios vaidmenį Trejybėje ir jos veikimą per pranašus bei Bažnyčią. Šventoji Dvasia vadovauja ir atnaujina tikinčiųjų gyvenimus.
- Tikėjimas į Bažnyčią, krikštą ir amžinąjį gyvenimą: Išpažinimas tęsiasi tikėjimu į „vieną, šventą, visuotinę, apaštalinę Bažnyčią“. Tai išreiškia tikinčiųjų vienybę ir bendrystę su pasauline Bažnyčia, kuri siekia tęsti apaštalų darbą. Pripažįstamas vienas krikštas, kuris atleidžia nuodėmes, ir laukiamas mirusiųjų prisikėlimas bei amžinasis gyvenimas. Tai vilties ir amžinojo išganymo pažadas.
Istorinė kilmė:
Nikėjos–Konstantinopolio tikėjimo išpažinimas buvo suformuluotas, siekiant atremti įvairias erezijas, kurios kėlė klausimus dėl Jėzaus Kristaus dieviškumo ir Trejybės sampratos. IV amžiaus Bažnyčios susirinkimai patvirtino, kad Jėzus Kristus yra vienos prigimties su Tėvu ir kad Šventoji Dvasia yra lygi Dievui Tėvui ir Sūnui. Šis išpažinimas tapo pagrindiniu krikščioniškojo tikėjimo tekstu, kuris buvo naudojamas per liturgines pamaldas ir tapo kiekvieno tikinčiojo tikėjimo pagrindu.
Reikšmė krikščionims:
Nikėjos–Konstantinopolio tikėjimo išpažinimas yra esminė krikščioniškojo tikėjimo santrauka. Jis išreiškia pagrindinius krikščionybės doktrinos aspektus: tikėjimą į Trejybę, Kristaus dieviškumą, Jo išganomąją auką ir prisikėlimą, Šventosios Dvasios vaidmenį ir Bažnyčios svarbą. Šis tikėjimo išpažinimas vienija krikščionis visame pasaulyje ir yra nuolat naudojamas pamaldose bei sakramentų šventimuose.