Krikščionybė yra viena iš didžiausių ir seniausių religijų pasaulyje, turinti daugybę skirtingų šakų. Pagrindiniai krikščionybės susiskirstymai atsirado dėl teologinių, istorinių ir kultūrinių skirtumų, kurie susiformavo per šimtmečius. Pagrindinės krikščionių šakos yra Romos katalikai, stačiatikiai, protestantai (įskaitant liuteronus, reformatų bažnyčias, anglikonus ir kitas šakas) bei sentikiai. Kiekviena šių grupių turi savo unikalių savybių, tačiau visos jos išpažįsta bendrą tikėjimą Jėzumi Kristumi kaip Dievo Sūnumi ir pasaulio Gelbėtoju.
Romos katalikai
Romos katalikų bažnyčia yra didžiausia krikščionybės šaka, kuriai vadovauja Popiežius, esantis Vatikane. Katalikų bažnyčia turi aiškią hierarchiją, įskaitant vyskupus, kunigus ir diakonus. Romos katalikai tiki septyniais sakramentais, tokiais kaip krikštas, Eucharistija (komunija), santuoka ir kunigystė. Katalikų bažnyčia taip pat pabrėžia šventųjų garbinimą ir Marijos, Jėzaus motinos, ypatingą vaidmenį.
Pagrindiniai skirtumai: Katalikai pabrėžia Popiežiaus autoritetą ir laikosi doktrinos, kad jis yra ne tik religinis, bet ir moralinis autoritetas pasaulyje. Be to, katalikai tiki skaistykla – vieta, kur sielos gryninasi prieš patekdamos į dangų.
Stačiatikiai
Stačiatikių krikščionybė išsivystė Rytų Europos ir Vidurio Rytų regione. Ji vadovaujasi senovės bažnytinėmis tradicijomis, kurias paveldėjo iš ankstyvosios krikščionybės. Pagrindiniai stačiatikių centrai yra Konstantinopolis (dabartinis Stambulas), Graikija ir Rusija. Stačiatikybė yra labai ritualinė religija, kurioje didelis dėmesys skiriamas ikonoms (šventųjų paveikslams), ilgoms liturginėms apeigoms ir sakramentų teikimui.
Pagrindiniai skirtumai: Stačiatikiai nepripažįsta Popiežiaus kaip visos Bažnyčios vadovo ir pabrėžia kiekvienos autonominės bažnyčios (pavyzdžiui, Rusijos ar Graikijos) nepriklausomybę. Jie turi išlaikę senovinius liturginius papročius ir skiria daug dėmesio Eucharistijos šventei, kuri laikoma itin šventa ir centrinė apeiga.
Protestantai
Protestantizmas atsirado XVI a. per Reformaciją, kai Martynas Liuteris sukritikavo katalikų bažnyčią dėl įvairių doktrinos ir praktikos aspektų, ypač indulgencijų pardavinėjimo. Protestantų bažnyčios atmetė Popiežiaus autoritetą, ir dauguma jų pabrėžia asmeninį tikėjimą ir Šventojo Rašto svarbą kaip aukščiausią autoritetą.
Liuteronai
Liuteronai yra viena iš pirmųjų protestantų grupių, įkurta Martyno Liuterio. Jie tiki, kad žmogaus išganymas priklauso tik nuo tikėjimo, o ne nuo darbų ar Bažnyčios tarpininkavimo. Liuteronai pripažįsta du sakramentus – krikštą ir komuniją.
Pagrindiniai skirtumai: Liuteronai pabrėžia „tikėjimą per malonę“ ir „Rašto autoritetą“ kaip pagrindinius tikėjimo principus. Jie nepripažįsta Popiežiaus valdžios ir daugelio katalikų tradicijų, tokių kaip šventųjų tarpininkavimas ar skaistykla.
Reformatai (Kalvinistai)
Reformatai arba kalvinistai yra kita didelė protestantų grupė, sekanti Johano Kalvino mokymu. Kalvinizmas pabrėžia Dievo suverenumą ir predestinaciją, t. y. idėją, kad Dievas iš anksto nulemia, kas bus išganytas. Reformatai laikosi paprastų liturgijų, kuriose nėra daug apeigų, ir atmeta daugelį katalikiškų ritualų.
Pagrindiniai skirtumai: Kalvinistai skiriasi nuo katalikų ir liuteronų dėl savo griežto Dievo predestinacijos mokymo ir asketiškos liturgijos bei bažnyčios architektūros, kuri paprastai yra minimalistinė ir paprasta.
Anglikonai
Anglikonų bažnyčia yra unikali protestantų grupė, susikūrusi Anglijoje po to, kai karalius Henrikas VIII nutraukė ryšius su Romos katalikų bažnyčia. Anglikonai siekia derinti katalikų ir protestantų tradicijas. Jų liturgija yra panaši į katalikų, tačiau Anglikonai atmeta Popiežiaus valdžią.
Sentikiai
Sentikiai yra rusiškos stačiatikybės atskilusi grupė, kuri susiformavo XVII a. dėl nesutarimų dėl religinių reformų, kurias įvedė patriarchas Nikonas. Sentikiai laikosi senųjų stačiatikių tradicijų ir liturgijos, kuri buvo prieš reformas, o kai kurios jų bendruomenės yra labai uždaros ir konservatyvios.
Pagrindiniai skirtumai: Sentikiai griežtai laikosi senųjų apeigų ir atmeta bet kokius vėlesnius pokyčius ar reformas, kurios buvo įvestos Rusijos stačiatikių bažnyčioje. Jie pabrėžia asketiškumą ir atsiskyrimą nuo pasaulietinės visuomenės.
Panašumai tarp šakų
Visos šios krikščionių šakos tiki Jėzaus Kristaus dieviškumu ir Jo aukojimusi už žmonijos nuodėmes, bei išpažįsta tikėjimą vienu Dievu. Kiekviena šaka pripažįsta Bibliją kaip šventąjį raštą, nors jų kanonai gali skirtis (pvz., katalikų Biblijoje yra daugiau knygų nei protestantų). Be to, visos šios grupės švenčia pagrindines krikščioniškas šventes, tokias kaip Velykos ir Kalėdos, nors apeigos gali skirtis.
Nors krikščionių bažnyčios skiriasi savo teologinėmis pažiūromis, liturginėmis tradicijomis ir bažnytine struktūra, jas visas vienija pagrindinis tikėjimas Jėzumi Kristumi. Šios šakos išsivystė dėl istorinių aplinkybių ir skirtingų interpretacijų, tačiau visos jos išpažįsta tą patį tikėjimo pamatą.