Dangiškasis susirinkimas, aprašytas Apreiškimo Jonui knygoje (Apokalipsė), yra svarbus įvykis, kuris pateikia įžvalgų apie dangiškąją tikrovę ir Dievo valdžią. Šis susirinkimas atsiskleidžia per Jonui duotus regėjimus, kuriuose jis mato dangiškąją šlovę ir Dievo valdymą.
Dangiškasis Susirinkimas Apreiškimo Jonui Knygoje
Apreiškimo Jonui 4:1–11:
„Po to aš pažvelgiau, ir štai buvo atviras danguje duris. Pirmas balsas, kurį išgirdau, buvo tarsi trimitas, sakantis: „Ateik čia, ir aš parodysiu tau, kas turi įvykti po šito.“ […] Ir sosto viduryje ir aplink sostą buvo keturios būtybės, pilnos akimis iš priekio ir iš užpakalio. […] Šios būtybės garbino Dievą, kuris sėdėjo soste, sakydamos: „Šventasis, šventasis, šventasis Viešpats Dievas, Visagalis, kuris buvo, kuris yra ir kuris ateina.“ […] Jie garbino ir šlovino Dievą, kuris sėdėjo soste, sakydami: „Šlovė ir garbė, ir išmintis, ir padėka, ir pagarba, ir galia, ir stiprybė mūsų Dievui amžių amžiams. Amen.“
Dangiškasis Susirinkimas: Pagrindiniai Elementai
- Dangaus Durys Atidaromos:
- „Po to aš pažvelgiau, ir štai buvo atviras danguje duris“ – Jono regėjimas prasideda nuo to, kad dangiškosios durys atidaromos, suteikdamos jam prieigą prie dangiškojo regėjimo ir Dievo karalystės.
- Dievo Sostas:
- „Ir sosto viduryje ir aplink sostą buvo keturios būtybės“ – Jėzus yra matomas sėdintis soste, kuris simbolizuoja Dievo valdžią ir autoritetą. Tai yra pagrindinė dangiškojo valdymo vieta.
- Keturi Gyvūnai:
- „Keturi būtybės, pilnos akimis“ – Šios būtybės, simbolizuojančios įvairius kūrinijos aspektus, yra nuolatiniai Dievo šlovintojai ir tarnai.
- Garbės Ir Šlovės Dainos:
- „Šventasis, šventasis, šventasis Viešpats Dievas, Visagalis“ – Dangiškosios būtybės gieda himną, garbindamos Dievo šventumą, visagalybę ir amžiną egzistavimą.
- Amžinoji Šlovė:
- „Šlovė ir garbė, ir išmintis, ir padėka, ir pagarba, ir galia, ir stiprybė mūsų Dievui amžių amžiams“ – Dievo garbės ir šlovės išreiškimas, kurį teikia tiek dangiškosios būtybės, tiek kiti garbintojai.
Dangiškasis susirinkimas Apreiškimo Jonui knygoje suteikia gilų įžvalgą apie Dievo šlovę ir valdžią. Jis apima Dievo sostą, keturias būtybes, kurios nepertraukiamai garbina Dievą, ir nuolatinę šlovę bei garbę, kuri teikiama Dievui. Šis regėjimas išreiškia Dievo didybę, amžinąją galią ir šventumą bei jo valdžią visatai.
Apreiškime Jonui (4:6–8) keturios būtybės aprašomos kaip ypatingos dangaus būtybės, kurios nepertraukiamai garbina Dievą. Šios būtybės yra:
- Pirmoji būtybė: Panaši į liūtą. Liūtas simbolizuoja galią ir karališkumą.
- Antroji būtybė: Panaši į veršį (arba jauniklį). Veršio simbolika siejama su tarnyste ir stiprumu.
- Trečioji būtybė: Turinti žmogaus veidą. Žmogaus veidas simbolizuoja išmintį ir žmogiškumą.
- Ketvirtoji būtybė: Panaši į skraidantį erelį. Erelio simbolika siejama su greičiu ir aukštumu.
Citata iš Apreiškimo Jonui 4:6–8:
„Ir aplink sostą buvo keturios būtybės, pilnos akių iš visų pusių ir viduryje. Ir viena būtybė buvo panaši į liūtą, kita – į veršį, trečia – su žmogaus veidu, ketvirta – kaip skraidantis erelis. Kiekviena iš šių būtybių turėjo šešias sparnus, o viduryje ir aplinkui buvo pilnos akių. Ir dieną ir naktį jos nesiliauja sakydamos: ‘Šventas, šventas, šventas yra Viešpats Dievas, visagalis, kuris buvo, yra ir ateis.’“
Šios būtybės simbolizuoja Dievo šventumą, visagalybę ir amžinybę, ir jų nuolatinė garbė pabrėžia Dievo valdžią ir šlovę.