Laiške romiečiams, kurį parašė apaštalas Paulius, pateikiama svarbi teologinė koncepcija apie Jėzaus mirtį ir jos reikšmę visiems žmonėms. Štai keletas pagrindinių priežasčių ir citatų, kodėl sakoma, kad Jėzus mirė už visus žmones:
**1. *Visuotinis Pasaulio Nuodėmingumas*
Laiške romiečiams Paulius aiškina, kad visi žmonės yra nuodėmingi ir kad jų nuodėmė atskiria juos nuo Dievo. Jėzaus mirtis yra atsakas į visuotinio nuodėmingumo problemą.
Citata:
„Visi nusidėjo ir stokojame Dievo šlovės“ (Romiečiams 3:23).
Prasmė:
Paulius pabrėžia, kad visi žmonės yra nuodėmingi ir kad niekas negali patekti į Dievo karalystę savo pačių pastangomis. Jėzaus mirtis yra visuotinis atsakas į šią nuodėmę.
**2. *Kristaus Auka kaip Visuotinis Atsilyginimas*
Jėzaus mirtis yra pateikiama kaip visuotinis atpirkimas už visų žmonių nuodėmes. Paulius kalba apie Kristaus auką kaip apie Dievo meilės išraišką ir būdą atkurti santykius su Dievu.
Citata:
„Dievas rodo savo meilę mums tuo, kad, kai mes dar buvome nusidėjėliai, Kristus mirė už mus“ (Romiečiams 5:8).
Prasmė:
Jėzaus mirtis rodo Dievo meilę ir malonę, kad net kai žmonės buvo nuodėmingi, Dievas suteikė atpirkimą per Kristų. Tai pabrėžia, kad Jėzus mirė už visus, nepriklausomai nuo jų moralinės būklės.
**3. *Kristaus Mirtis kaip Dievo Teisingumo Ir Malonės Susišalimas*
Paulius aiškina, kad Jėzaus mirtis yra teisingumo ir malonės derinys. Jėzaus mirtis patenkina Dievo teisingumą, nes ji atlygina už nuodėmes, ir tuo pačiu metu ji yra malonės išraiška, nes ji siūlo atleidimą visiems žmonėms.
Citata:
„Jėzus Kristus yra Dievo atpirkimas per tikėjimą Jo krauju, norint parodyti Dievo teisingumą, kadangi buvo atleista nuodėmė, padaryta anksčiau, Dievo kantrybės metu“ (Romiečiams 3:25).
Prasmė:
Kristaus mirtis atspindi Dievo teisingumą ir malonę. Ji patenkina Dievo reikalavimus dėl nuodėmės atlygimo ir tuo pačiu suteikia atleidimą visiems žmonėms.
**4. *Kristaus Mirtis kaip Visuotinis Paskutinės Dienos Perkeitimas*
Paulius taip pat teigia, kad Kristaus mirtis ir prisikėlimas atneša naują sutartį, kuri yra prieinama visiems žmonėms, suteikiant galimybę išgelbėjimui ir amžinam gyvenimui.
Citata:
„Kadangi vienas žmogus nuodėmė atėjo į pasaulį, ir per nuodėmę mirtis, ir taip mirtis perėjo visiems žmonėms, kadangi visi nusidėjo“ (Romiečiams 5:12).
Prasmė:
Paulius pabrėžia, kad taip kaip nuodėmė per Adomą atėjo į pasaulį ir paveikė visus žmones, taip ir Kristaus auka atneša atpirkimą visiems žmonėms.
Jėzaus mirtis už visus žmones yra pagrindinė tema Laiške romiečiams. Paulius aiškina, kad ši mirtis yra visuotinis atpirkimas, atsakas į visuotinio nuodėmingumo problemą, ir Dievo teisingumo bei malonės derinys. Kristaus mirtis suteikia galimybę visiems žmonėms gauti atleidimą ir amžiną gyvenimą, pabrėžiant, kad Dievo meilė ir išgelbėjimas yra prieinami visiems.
1. Kristaus Dviejų Prigimčių Doktrina
Krikščioniškoji teologija, ypač Nykos koncile ir Chalcedono koncile, moko apie Kristaus dviejų prigimčių doktriną: dieviškąją ir žmogiškąją prigimtį. Pagal šią doktriną, Jėzus yra visiškai Dievas ir visiškai žmogus viename asmenyje.
Citata:
„Vienas ir tas pats Kristus, Dievas ir žmogus, yra vienas asmuo, kuris yra dviejų prigimčių“ (Chalcedono koncilas, 451 m.).
Prasmė:
Ši doktrina pabrėžia, kad Jėzus turi dvi prigimtis, tačiau yra vienas asmuo. Tai reiškia, kad nors Jo dieviškoji prigimtis yra nemirtinga, Jo žmogiškoji prigimtis gali patirti mirtį.
2. Žmogiškosios Prigimties Mirtis
Pagal krikščionišką mokymą, Jėzus mirė kaip žmogus, nes Jo žmogiškoji prigimtis buvo tikra ir pilnai įsikūnijusi. Jo mirtis ant kryžiaus yra svarbi teologinė koncepcija, nes ji reiškia, kad Jėzus patyrė tikrą ir visą mirtį, kad galėtų atpirkti žmones nuo nuodėmių.
Citata:
„Jėzus šaukė iš didelio balso ir sakė: ‚Tėve, į tavo rankas atiduodu savo dvasią.‘ Ir, pasakęs tai, jis atidavė dvasią“ (Luko 23:46).
Prasmė:
Ši citata rodo, kad Jėzus mirė fizine prasme. Jo žmogiškoji prigimtis patyrė mirtį, nors Jo dieviškoji prigimtis išliko nemirtinga.
3. Kristaus Mirtis kaip Atpirkimo Veiksmas
Jėzaus mirtis ant kryžiaus turi teologinę reikšmę, nes ji yra suprantama kaip atpirkimo veiksmas, skirtas atlyginti už žmonių nuodėmes. Krikščioniškoji teologija moko, kad Kristus mirė, kad išgelbėtų žmones ir suteiktų jiems amžiną gyvenimą.
Citata:
„Jėzus Kristus mirė už mūsų nuodėmes pagal Raštus“ (1 Korintiečiams 15:3).
Prasmė:
Kristaus mirtis yra atpirkimo veiksmas, kurio reikšmė ir efektyvumas yra pagrįstas Jo žmogiškąja prigimtimi, kuri patyrė mirtį dėl mūsų nuodėmių.
4. Dieviškoji Prigimtis ir Mirtis
Nors Jėzus, kaip Dievas, yra nemirtingas ir amžinas, Jo mirtis ant kryžiaus buvo laikina ir susijusi su Jo žmogiškąja prigimtimi. Teologija aiškina, kad Jėzus mirė kaip žmogus, tačiau Jo dieviškoji prigimtis išliko nekintanti.
Citata:
„Kristus, kaip Dievas, nesikeičia, bet Jis patyrė mirtį kaip žmogus, kad būtų mūsų išgelbėjimo įvykdymas“ (kristologinė doktrina).
Prasmė:
Ši doktrina pabrėžia, kad Jėzaus mirtis, nors ir buvo tikra ir fizinė, buvo iš esmės susijusi su Jo žmogiškąja prigimtimi, o ne su Jo dieviškąja prigimtimi.
Santrauka
Pagal krikščionišką teologiją, Jėzus mirė kaip žmogus, nes Jo žmogiškoji prigimtis galėjo patirti mirtį. Jo dieviškoji prigimtis buvo nemirtinga ir nesikeičianti. Kristaus mirtis ant kryžiaus yra laikoma pagrindiniu atpirkimo veiksmu, kuris parodė Jo tikrą žmogiškąją prigimtį ir atnešė išgelbėjimą visiems žmonėms.