Jėzaus maldos Tėvui yra svarbi krikščioniško tikėjimo dalis, nes jos atskleidžia Jo santykį su Dievu ir pavyzdį, kaip tikintieji turėtų melstis. Štai keletas pagrindinių momentų, kai Jėzus meldžiasi Tėvui:
1. Jėzaus malda Getsemanės soduose
Evangelijoje pagal Morkų (14:32–36), Matą (26:36–46) ir Luką (22:39–46) aprašoma, kaip Jėzus meldžiasi Getsemanės soduose prieš savo areštą. Ši malda yra ypač reikšminga, nes Jėzus išreiškia savo skausmą ir baimę prieš artėjantį kryžių, tačiau vis tiek pasiduoda Dievo valiai.
- Malda:
- Morkaus 14:36: „Abba, Tėve, viskas yra įmanoma Tau; atimk iš manęs šį puodą, tačiau ne kaip aš noriu, bet kaip Tu.“
- Luko 22:42: „Tėve, jei nori, paimk šį puodą nuo manęs; tačiau tegu būna ne mano valia, bet Tavo.“
Šioje maldoje Jėzus parodo savo žmogaus prigimtį – jis jaučia didelį skausmą ir siekia, kad būtų galima išvengti kančių, bet tuo pačiu metu visiškai atsiduoda Dievo valiai.
2. Malda prieš maistą
Jėzus dažnai meldėsi prieš valgį, kaip parodyta Evangelijoje pagal Joną (6:11), kur Jis padaugina duoną ir žuvis, dėkodamas Dievui už maistą.
- Jono 6:11: „Jėzus paėmė duoną, padėkojo ir išdalijo ją mokiniams; taip pat ir žuvis, kiekvienam tiek, kiek norėjo.“
3. Malda „Tėve mūsų“
Jėzus išmokė savo mokinius melstis pagal „Tėve mūsų“ maldą, kuri yra pavyzdinė malda, apibūdinanti pagrindinius maldos elementus. Ši malda aprašyta Evangelijoje pagal Matą (6:9–13) ir Luką (11:2–4).
- Mato 6:9–13:
- „Tėve mūsų, kuris esi danguje, tebūna šventas Tavo vardas.
- Teateina Tavo karalystė. Tebūna Tavo valia, kaip danguje, taip ir žemėje.
- Duok mums šiandien mūsų kasdienę duoną.
- Ir atleisk mums mūsų kaltes, kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams.
- Ir nevesk mūsų į pagundą, bet išlaisvink mus nuo blogio.“
Ši malda apima pagarbą Dievui, prašymą dėl kasdienės duonos, atleidimą ir apsaugą nuo piktųjų jėgų.
4. Malda ant Kryžiaus
Ant Kryžiaus, Jėzus taip pat meldžiasi, ir ši malda atskleidžia Jo giliausią kančią bei pasitikėjimą Dievu.
- Luko 23:34: „Jėzus sakė: ‘Tėve, atleisk jiems, nes jie nežino, ką daro.’“
- Mato 27:46: „Apie devintą valandą Jėzus sušuko dideliu balsu: ‘Eli, Eli, lema sabachtani?’ tai yra: ‘Mano Dievas, mano Dievas, kodėl Tu mane apleidai?’“
Šios maldos atskleidžia Jėzaus kančią, bet ir Jo neabejingą pasitikėjimą ir tikėjimą Dievo teisingumu ir malone.
Prasmė
Jėzaus maldos rodo Jo gilią ir intymią santykį su Dievu Tėvu. Jos atskleidžia:
- Jėzaus nuolankumą: Jis pripažįsta Dievo valią virš savo pačių troškimų.
- Pasitikėjimą: Nepaisant savo kančios ir sunkumų, Jėzus rodo gilų pasitikėjimą Dievo planu.
- Pavyzdys maldai: „Tėve mūsų“ malda yra pavyzdys, kaip tikintieji turėtų melstis – su pagarba, pasitikėjimu ir troškimu, kad Dievo valia būtų įgyvendinta.
Šios maldos yra esminė krikščioniškos maldos praktikos dalis, suteikianti pagrindą, kaip tikintieji turėtų kreiptis į Dievą su savo prašymais, dėkojimais ir atsidavimu.