Jėzus savo mokymuose dažnai naudojo palyginimus – trumpas istorijas su dvasine pamoka, siekiant aiškiau atskleisti Dievo karalystės principus. Čia yra aprašyti penki žymiausi Jėzaus palyginimai iš Evangelijos pagal Luką: Gailestingojo samariečio, Turtingo kvailio, Didžiosios šventės, Sūnaus palaidūno ir Fariziejaus ir muitininko palyginimai.
1. Gailestingojo samariečio palyginimas
(Luko 10:25–37)
Šis palyginimas buvo pasakytas, kai vienas Rašto aiškintojas paklausė Jėzaus, kas yra jo artimas. Palyginime pasakojama apie vyrą, kuris buvo užpultas plėšikų ir sunkiai sužeistas. Pro šalį ėjo kunigas ir levitas, tačiau abu praeidavo pro šalį, nesuteikdami pagalbos. Tada pasirodė samarietis (samariečiai tuo metu buvo laikomi priešu), kuris pasigailėjo sužeistojo, aptvarstė jo žaizdas, nugabeno į užeigą ir pasirūpino juo.
Palyginimo pamoka:
Jėzus parodo, kad tikrasis artimas yra tas, kuris parodo gailestingumą ir meilę kitiems, nepriklausomai nuo jų tautybės ar statuso. Šis palyginimas moko mus apie besąlygišką meilę ir tarnystę.
2. Turtingo kvailio palyginimas
(Luko 12:13–21)
Šis palyginimas buvo pasakytas, kai kažkas iš minios paprašė Jėzaus padalyti paveldėjimą. Jėzus pasakė palyginimą apie turtingą žmogų, kuris turėjo didelį derlių ir nusprendė pastatyti dar didesnius kluonus, kad galėtų sukaupti dar daugiau turtų. Jis sakė sau, kad gali atsipalaiduoti, valgyti, gerti ir linksmintis daugelį metų. Tačiau Dievas jam tarė: „Kvaily, šią naktį tavo gyvybės pareikalaus, ir kam gi atiteks visa, ką sukrovei?“
Palyginimo pamoka:
Šis palyginimas moko, kad žmogaus gyvenimas nepriklauso nuo turto gausos, o godumas yra pavojingas. Tikrosios vertybės nėra materialiniai turtai, bet turėti turtus Dievo akyse.
3. Didžiosios šventės palyginimas
(Luko 14:15–24)
Jėzus papasakojo šį palyginimą, kai vienas žmogus per vaišes pasakė, kad palaiminti tie, kurie valgys Dievo karalystėje. Palyginime vienas žmogus ruošė didžią puotą ir kvietė daugelį, tačiau daugelis atsisakė dalyvauti, pasiteisindami įvairiomis priežastimis – vienas sakė, kad nusipirko lauką, kitas – jaučius, dar kitas – kad vedė. Tada šeimininkas liepė savo tarnams eiti į gatves ir kviesti vargšus, luošus, aklus ir raišuosius, kol jo namai bus pilni.
Palyginimo pamoka:
Šis palyginimas moko, kad Dievas kviečia visus žmones į savo Karalystę, tačiau daugelis atmeta kvietimą dėl savo pasaulietiškų rūpesčių. Tie, kurie iš pažiūros yra atstumti, yra kviečiami dalyvauti Dievo puotoje, jei priims kvietimą.
4. Sūnaus palaidūno palyginimas
(Luko 15:11–32)
Šiame palyginime pasakojama apie tėvą, kuris turėjo du sūnus. Jaunesnysis sūnus paprašė savo paveldėjimo dalies ir išvyko į tolimą šalį, kur iššvaistė visus pinigus. Praradęs viską, jis nusprendė grįžti pas tėvą ir pasiprašyti būti jo tarnu. Tačiau tėvas, pamatęs jį grįžtant, bėgo jo pasitikti, apkabino ir su džiaugsmu jį priėmė atgal, sušaukdamas didelę puotą. Vyresnysis sūnus piktinosi, kad jo tėvas taip dosniai priėmė savo palaidūnį brolį, nors jis pats visada buvo ištikimas.
Palyginimo pamoka:
Tai vienas žymiausių Jėzaus palyginimų apie Dievo gailestingumą. Dievas visada priima atgal nusidėjėlius, kurie grįžta į Jo meilę ir atgailauja. Tėvo džiaugsmas dėl grįžusio sūnaus simbolizuoja Dievo džiaugsmą dėl kiekvieno, kuris atgailauja ir sugrįžta į Dievo namus.
5. Fariziejaus ir muitininko palyginimas
(Luko 18:9–14)
Šis palyginimas skirtas tiems, kurie pasitiki savo teisumu ir paniekina kitus. Jėzus pasakoja apie du žmones, kurie meldėsi šventykloje: fariziejus ir muitininkas. Fariziejus meldėsi didžiuodamasis savo teisumu, sakydamas: „Ačiū Tau, Dieve, kad nesu kaip kiti žmonės – plėšikai, sukčiai, svetimautojai ar kaip šitas muitininkas.“ Muitininkas stovėjo toliau ir tik mušėsi į krūtinę, sakydamas: „Dieve, būk gailestingas man nusidėjėliui.“
Palyginimo pamoka:
Jėzus pabrėžia, kad muitininkas, kuris pripažino savo nuodėmes ir nusižemino, išėjo iš šventyklos išteisintas, o ne fariziejus, kuris pasitikėjo savo teisumu. Dievas priima tuos, kurie yra nusižeminę ir suvokia savo nuodėmingumą, o ne tuos, kurie didžiuojasi savo tariamu teisumu.
Šie Jėzaus palyginimai, pasakojami Evangelijoje pagal Luką, moko apie Dievo gailestingumą, dvasinę išmintį ir žmogaus širdies būklės svarbą. Jie pabrėžia nuolankumo, atgailos, tikėjimo ir meilės kitiems vertę Dievo karalystėje.