Marijos giesmė, dar vadinama Magnificat, yra užrašyta Luko 1:46–55. Tai Marijos šlovinimo giesmė, kurią ji gieda po angelo Gabrieliaus apreiškimo ir apsilankymo pas savo giminaitę Elzbietą. Ši giesmė yra Marijos atsakas į Dievo malonę ir Jo didžius darbus. Štai Marijos giesmė:
„Mano siela šlovina Viešpatį,
ir mano dvasia džiaugiasi Dievu, savo Gelbėtoju,
nes Jis pažvelgė į savo tarnaitės nuolankumą.
Štai nuo dabar palaiminta mane vadins visos kartos,
nes Didžiųjų dalykų padarė man Visagalis,
ir šventas yra Jo vardas!
Jo gailestingumas iš kartos į kartą tiems, kurie Jo bijo.
Jis parodė savo rankos galybę,
išsklaidė išdidžiuosius jų širdžių užmojuose.
Jis numetė galinguosius nuo sostų ir išaukštino mažuosius.
Alkstančius Jis gausiai apdovanojo gėrybėmis, o turtinguosius paleido tuščiomis.
Jis ištiesė pagalbos ranką savo tarnui Izraeliui,
prisimindamas savo gailestingumą,
kaip buvo pažadėjęs mūsų protėviams,
Abraomui ir jo palikuonims per amžius.“
(Luko 1:46–55)
Marijos giesmė išreiškia gilų dėkingumą ir džiaugsmą dėl Dievo ištikimybės, Jo gailestingumo ir pažadų įvykdymo. Tai viena iš gražiausių Biblijos giesmių, parodančių Marijos nuolankumą ir tikėjimą.