Jairo dukters prikėlimas iš numirusių yra vienas iš svarbiausių Jėzaus stebuklų, aprašytas trijose Evangelijose – Mato 9:18–26, Morkaus 5:21–43 ir Luko 8:40–56. Šis įvykis rodo Jėzaus dievišką galią net prieš mirtį, kuri buvo laikoma didžiausia kliūtimi žmonijai. Jairo dukters prikėlimas parodo Jėzaus gailestingumą, Jo atsaką į tikėjimą ir Jo galią suteikti gyvenimą ten, kur jo nebėra.
Įvykio pradžia
Jairas buvo žydų sinagogos vyresnysis, gerbiamas religinės bendruomenės narys. Kai jo dvylikametė dukra sunkiai susirgo, jis nedvejodamas kreipėsi į Jėzų pagalbos. Nepaisant to, kad Jairas buvo įtakingas žmogus, jis nusižemino ir puolė prie Jėzaus kojų, maldaudamas Jo padėti:
„Mano dukrelė miršta. Ateik, uždėk ant jos rankas, kad ji pasveiktų ir gyventų.“ (Morkaus 5:23)
Jairo prašymas buvo kupinas tikėjimo – jis tikėjo, kad Jėzus gali išgydyti jo dukrą ir išgelbėti ją nuo mirties. Tai parodo, kad net ir žmonės su aukštu socialiniu statusu pripažino Jėzaus galią ir ieškojo Jo pagalbos.
Jėzaus kelias pas Jairo dukrą
Jėzus sutiko eiti kartu su Jairu į jo namus. Tačiau pakeliui minia spaudė Jėzų, ir šis kelias buvo sustabdytas dėl kito stebuklo – moteris, sirgusi kraujoplūdžiu 12 metų, slapta prisilietė prie Jėzaus apsiausto ir buvo išgydyta. Šis įvykis sukėlė vėlavimą, kuris Jairui galėjo sukelti dar didesnį nerimą.
Tuo tarpu, kai Jėzus dar buvo užimtas šiuo išgydymu, atėjo Jairo tarnai ir pranešė liūdną žinią:
„Tavo duktė mirė. Kam dar varginti Mokytoją?“ (Morkaus 5:35)
Atrodė, kad visos viltys buvo prarastos. Mirtis buvo laikoma galutine riba, už kurios niekas nebegalėjo padėti, net Jėzus, jų manymu, buvo bejėgis prieš ją. Tačiau Jėzus, išgirdęs šiuos žodžius, nuramino Jairą:
„Nebijok, tiktai tikėk, ir ji bus išgelbėta.“ (Luko 8:50)
Šie žodžiai kvietė tikėti ir pasitikėti Jėzumi net tada, kai atrodo, kad visos vilties nebėra.
Jėzaus atvykimas į Jairo namus
Atvykus į Jairo namus, buvo susirinkę žmonės, kurie verkė ir gedėjo dėl mergaitės mirties. Tai buvo tradicinis gedėjimas, rodantis, kad jie visi buvo tikri, jog mergaitė mirusi. Jėzus, atėjęs į namus, tarė:
„Kodėl verkiate? Mergaitė nemirė, tik miega.“ (Luko 8:52)
Gedėtojai iš Jėzaus pasakymo tik pasijuokė, nes jie žinojo, kad mergaitė jau mirusi. Tačiau Jėzus žinojo, kad mirtis nėra galutinė, ir turėjo planą parodyti savo galią.
Jėzus, įėjęs į mergaitės kambarį, leido būti su savimi tik kelis mokinius – Petrą, Jokūbą ir Joną, taip pat tėvus. Jis paėmė mergaitę už rankos ir tarė:
„Mergaite, sakau tau, kelkis!“ (Morkaus 5:41)
Tą pačią akimirką mergaitė atsikėlė ir pradėjo vaikščioti. Visi buvo priblokšti ir apimti nuostabos. Jėzus tada liepė tėvams duoti jai valgyti, parodydamas, kad ji buvo visiškai atkurta į normalią gyvenimo būseną.
Tikėjimo ir stebuklo reikšmė
Šis stebuklas moko keletą svarbių dvasinių pamokų:
1. Jėzus turi valdžią net prieš mirtį: Jairo dukters prikėlimas iš numirusių parodė, kad Jėzus turi galią net prieš tai, kas žmonėms atrodo kaip galutinė ir negrįžtama situacija – mirtį. Tai buvo didelis ženklas, kad Jis yra ne tik mokytojas ar pranašas, bet ir Dievo Sūnus, turintis absoliučią valdžią prieš gyvenimą ir mirtį.
2. Tikėjimas yra raktas į stebuklą: Nors Jairas buvo susidūręs su didžiausia tragedija – savo dukters mirtimi, Jėzus jam liepė nebijoti ir tikėti. Tai rodo, kad tikėjimas Jėzaus galia gali atnešti gyvenimo pokyčius net tada, kai atrodo, kad situacija yra beviltiška. Jairo tikėjimas, nepaisant žmonių juoko ir abejonių, atvedė į stebuklą.
3. Jėzaus jautrumas ir rūpestis: Jėzus ne tik prikėlė mergaitę iš numirusių, bet ir pasirūpino praktiniais dalykais – Jis liepė jai duoti valgyti. Tai rodo Jo rūpestį ne tik dvasiniais, bet ir kasdieniais žmogaus poreikiais. Jis visada pasirengęs ne tik daryti stebuklus, bet ir atkurti žmogų pilnatviškai – tiek fiziškai, tiek emociškai, tiek dvasiškai.
4. Mirtis kaip „miegas“: Kai Jėzus sakė, kad mergaitė „miega“, Jis norėjo parodyti, kad mirtis Jo akivaizdoje nėra galutinė būsena. Šis požiūris į mirtį simbolizuoja, kad tiems, kurie pasitiki Dievu, mirtis yra tik laikinas išsiskyrimas, nes gyvenimas su Dievu tęsiasi po mirties.
Apibendrinimas
Jairo dukters prikėlimas yra vienas iš galingiausių Jėzaus stebuklų, parodantis Jo dievišką valdžią net prieš mirtį. Šis įvykis moko mus apie tikėjimo svarbą ir Dievo sugebėjimą veikti net ir tada, kai atrodo, kad situacija beviltiška. Jėzus, turėdamas galią prikėlti iš mirusių, suteikia mums viltį, kad Jis gali išgydyti ne tik mūsų fizinius negalavimus, bet ir atgaivinti mūsų dvasią, suteikdamas naują gyvenimą ir viltį.