Danieliaus draugų stebuklingas išgelbėjimas – tai vienas iš ryškiausių ir įspūdingiausių istorinių epizodų iš Danieliaus knygos Senajame Testamente. Ši istorija aprašoma Danieliaus knygos 3 skyriuje ir susijusi su Danieliaus draugais: Šadrachu, Mešachu ir Abed-Nego.
Istorijos kontekstas:
Šadrachas, Mešachas ir Abed-Nego buvo trys jauni izraelitai, kurie kartu su Danieliumi buvo paimti į Babyloną, kai Babilono karalius Nebukadnecaras užkariavo Juda. Jie buvo paskirti svarbiomis pareigomis Babilono valdžios administracijoje.
Pagrindinė istorija:
Nebukadnecaras pastatė didelį aukso statulą ir įsakė visiems savo valdžioje esantiems žmonėms garbinti šią statulą. Pagal karaliaus įsakymą, visi turėjo lenktis prieš statulą ir ją garbinti, tačiau kas to nepadarys, buvo grasinama įmesti į degančią krosnį.
Šadrachas, Mešachas ir Abed-Nego atsisakė garbinti statulą, laikydamiesi savo religinių įsitikinimų ir ištikimybės Dievui. Dėl šio atsisakymo jie buvo apkaltinti ir įmesti į degančią krosnį, kur buvo deginami gyvi. Tačiau Dievas juos stebuklingai išgelbėjo.
Stebuklingas išgelbėjimas:
- Šviesa krosnyje:
- Danieliaus 3:19-23: „Karalius Nebukadnecaras buvo labai įsiutęs ir pavertė savo veidą griežtą prieš Šadrachą, Mešachą ir Abed-Nego… [Tada] karalius įsakė įkaitinti krosnį septynis kartus stipriau nei buvo įprasta… Jie buvo įmesti į krosnį su savo drabužiais, virvėmis, ir visais kitais jų drabužiais, bet išvysti juos, kaip vaikščiojo laisvai krosnyje, nesusidūrę su ugnimi, ir jų šlapi dūmai nesugavo.“
- Dieviškas apsaugos ženklas:
- Karalius stebėjo krosnį ir matė, kad trys žmonės vaikšto laisvai, o ketvirtasis asmuo atrodo „kaip Dievo sūnus“ (arba „kaip dieviškas**). Tai buvo dieviškoji apsauga, kuri buvo su Šadrachu, Mešachu ir Abed-Nego.
- Šlovė Dievui:
- Danieliaus 3:28-29: „Nebukadnecaras atsakė ir tarė: „Palaimintas yra Šadracho, Mešacho ir Abed-Nego Dievas, kuris atsiuntė savo angelą ir išgelbėjo savo tarnus, kurie pasitikėjo juo, ir kurie pažeidė karaliaus įsakymą ir savo kūnų nepateikė degančiai krosniai…““ Po šio įvykio karalius pripažino, kad Dievas yra galingas ir gerbė Dievo galią, o Šadrachas, Mešachas ir Abed-Nego buvo iškilmingai pagerbti.
Danieliaus draugų stebuklingas išgelbėjimas yra svarbus krikščionių ir judaizmo istorijoje, nes jis pabrėžia:
- Dievo ištikimybę ir apsaugą: Dievas išgelbėjo savo tarnus nuo mirties ir apsaugos jų ištikimybę.
- Tikėjimo stiprumą: Šadrachas, Mešachas ir Abed-Nego parodė didžiulį tikėjimą ir pasitikėjimą Dievu, nepaisant pavojingų aplinkybių.
- Dievo galybę: Dievas gali atlikti stebuklus ir apsaugoti savo žmones, net ir atrodant beviltiškiausiose situacijose.
Ši istorija dažnai naudojama kaip simbolis tikėjimo, ištikimybės ir Dievo stebuklingo veikimo pasaulyje.