Siracido knyga (dar žinoma kaip Jėzaus Siracido knyga arba Ecclesiasticus) yra viena iš deuterokanoninių (arba apokrifinių) knygų, esančių Senajame Testamente, bet pripažįstama tik kai kuriose krikščioniškose tradicijose, tokiose kaip Katalikų ir Ortodoksų Bažnyčios. Protestantiškame Biblijos kanone ši knyga nėra laikoma kanonine, nors kai kuriose tradicijose ji vis dar vertinama kaip dvasinio ir moralinio mokymo šaltinis.
Kas yra Siracido knyga?
- Autorius ir kilmė:
- Knygą parašė Jėzus, Siracho sūnus, apie 2–3 amžius prieš Kristų. Jis buvo išminties mokytojas, gyvenęs Jeruzalėje. Ši knyga yra sudaryta kaip mokymų ir patarimų rinkinys, panašus į Patarlių knygą. Joje perteikiamos praktinės gyvenimo pamokos, moraliniai principai, pagarbos Dievui svarba ir išminties vertinimas.
- Siracido knyga buvo parašyta hebrajų kalba, tačiau ilgainiui išliko daugiausia graikų kalba.
- Deuterokanoninė knyga:
- Deuterokanoninė reiškia „antrasis kanonas“. Tai terminas, vartojamas apibūdinti knygas, kurios yra pripažįstamos kanoninėmis Katalikų ir Ortodoksų Bažnyčiose, tačiau jos nėra įtrauktos į žydų Tanachą arba protestantišką Senojo Testamento kanoną.
- Šios knygos laikomos dvasinio ugdymo ir moralinių pamokų šaltiniu, tačiau joms trūksta tos paties lygmens dieviško autoriteto, kaip kitoms Biblijos knygoms.
Tematika ir pagrindinės mintys:
Siracido knyga aprėpia įvairius gyvenimo aspektus, įskaitant:
- Išmintį kaip aukščiausią vertybę, kurios siekti reikia visame gyvenime.
- Moralę ir dorovę, kaip vadovą kasdieniam elgesiui.
- Dievo baimę (pagarbą Dievui) kaip gyvenimo pagrindą.
- Garbės ir nuolankumo svarbą.
- Šeimos ir draugystės vertybes.
- Atsakomybę už savo veiksmus.
- Išminties ir mokymosi svarbą visais gyvenimo etapais.
Keletas citatų iš Siracido knygos:
- Apie išmintį:
- „Išmintis šlovinama per savo vaikus ir savo gerų darbų dėka liks ištikimųjų susirinkime.“ (Siracido 3:1)
- „Kas bijo Viešpaties, turi širdies pilnatvę ir malonumas nepalieka jo.“ (Siracido 1:12)
- Apie nuolankumą:
- „Kuo didesnis esi, tuo labiau nuolankus būk, ir rasi malonę Viešpaties akyse.“ (Siracido 3:18)
- „Neieškok to, kas per sunku tau, ir nebandyk to, kas pranoksta tavo galias.“ (Siracido 3:21)
- Apie draugystę:
- „Tikras draugas yra patikimas užuovėja, kas rado tokį, tas rado lobį.“ (Siracido 6:14)
- „Draugas ištikimas yra tvirta apsauga, kas randa tokį, randa lobį.“ (Siracido 6:14)
- Apie kalbėjimą ir tylą:
- „Prieš kalbėdamas pagalvok, nes Viešpats viską žino.“ (Siracido 18:23)
- „Dauguma nusideda kalbėdami, tad geriau laikyti liežuvį.“ (Siracido 19:16)
- Apie išmintį ir žinias:
- „Kas myli išmintį, myli gyvenimą, kas anksti jos ieško, ras malonę.“ (Siracido 4:12)
- „Išmintis kyla iš Viešpaties, ir su Juo yra amžinai.“ (Siracido 1:1)
- Apie tėvų pagarbą:
- „Gerbk savo tėvą iš visos širdies ir neužmiršk, kiek jis dėl tavęs iškentėjo.“ (Siracido 7:27)
- „Gerbk savo tėvą ir motiną, nes Dievo įsakymas taip moko, ir tai atneš tau ilgaamžiškumą.“ (Siracido 3:16)
Reikšmė ir naudojimas:
Siracido knyga yra laikoma vertinga dvasine literatūra, kurioje pabrėžiama moralinė ir dvasinė išmintis, kurios aktualios tiek kasdieniniame gyvenime, tiek santykiuose su Dievu ir kitais žmonėmis. Katalikų Bažnyčioje ši knyga pripažįstama kanonine, o jos mokymai dažnai naudojami dvasinėms pamokoms ir pamokslams.
Protestantiškos tradicijos ją priskiria apokrifams, todėl ji nelaikoma vienodai svarbi su kitomis Šventojo Rašto knygomis, bet vis tiek išlaiko savo dvasinę vertę.