Tertuliano „Apologetika“ (lot. Apologeticum) yra vienas iš svarbiausių ankstyvosios krikščionybės tekstų, parašytas apie 197 metus po Kristaus. Tai gynybinis veikalas, kuriuo Tertulianas, vienas pirmųjų lotynų kalba rašiusių krikščionių teologų, gynė krikščionybę nuo pagonių kaltinimų ir Romos imperijos persekiojimų. „Apologetika“ siekė paaiškinti Romos valdžiai, kad krikščionybė nėra grėsmė valstybei, ir paneigti klaidingus teiginius apie krikščionių praktiką bei tikėjimą.
Pagrindinės „Apologetikos“ temos:
- Krikščionių kaltinimų paneigimas:
- Tertulianas rašo reaguodamas į įvairius kaltinimus, kuriuos pagonys ir Romos valdžia kėlė krikščionims. Krikščionys buvo kaltinami ateizmu (nes jie atsisakė garbinti Romos dievus), moraliniu nuosmukiu (įskaitant kanibalizmą dėl neteisingo Eucharistijos supratimo) ir politine nelojalumu (nes jie garbino ne imperatorių, o Dievą). Citata: „Esame vadinami ateistais, nes garbiname vieną nematomą Dievą. Tačiau tikrasis ateizmas yra garbinti daugybę dievų, kurie iš tikrųjų neegzistuoja.“ (Apologetika, 10)
- Religijos ir valstybės santykis:
- Tertulianas pabrėžia, kad krikščionys yra lojalūs Romos imperijos piliečiai, kurie meldžiasi už imperatorių, tačiau jie negali garbinti imperatoriaus kaip dievo. Jis aiškina, kad tikrasis krikščionių garbinimas priklauso vienam Dievui, o ne žmogui ar imperijai. Citata: „Mes meldžiamės už imperatorius, bet negarbinsime jų kaip dievų. Mes negalime garbinti jokio žmogaus, nes tik vienas yra Dievas.“ (Apologetika, 30)
- Krikščionių moralė ir gyvenimo būdas:
- Tertulianas atmeta kaltinimus, kad krikščionys elgiasi amoraliai ar dalyvauja tamsiuose ritualuose. Jis akcentuoja krikščionių moralinį gyvenimą, kuris pasižymi tyrumu, sąžiningumu ir meile artimui. Krikščionys, pasak jo, yra dorovingi piliečiai, kurie savo gyvenimu siekia parodyti tikrąsias vertybes. Citata: „Mūsų bendruomenės susibūrimai yra ne blogi darbai, bet susilaikymas ir pagarba Dievui. Mes esame taikūs, ir mūsų širdis užpildo meilė ir nuolankumas.“ (Apologetika, 39)
- Krikščionių persekiojimai:
- Tertulianas gina krikščionis nuo neteisingo persekiojimo, argumentuodamas, kad krikščionybė nėra priešiška Romos valstybės įstatymams. Jis kaltina Romos valdžią ir visuomenę veidmainiškumu, nes krikščionys yra persekiojami už tai, kad išpažįsta tikrąją moralę ir tarnauja tikram Dievui. Citata: „Jūs persekiojate mus tik todėl, kad esame kitokie, tačiau mūsų kitoniškumas nėra grėsmė jūsų tvarkai, o išgelbėjimo šviesa pasauliui.“ (Apologetika, 50)
- Krikščionybės plitimas:
- Nors Tertulianas rašo, kai krikščionybė dar buvo mažuma, jis drąsiai pareiškia, kad krikščionybė plinta visame pasaulyje, nepaisant persekiojimų. Jis teigia, kad krikščionys nėra nei retas reiškinys, nei silpni, o jų tikėjimas kasdien auga ir pasiekia vis daugiau žmonių. Citata: „Kiekvieną dieną mūsų gretos didėja; jūsų kankinimai ir nuosprendžiai mus stiprina.“ (Apologetika, 37) Jis taip pat parašė garsųjį posakį: „Kankinių kraujas yra Bažnyčios sėkla.“ (Apologetika, 50) – Tertulianas teigia, kad krikščionių persekiojimai tik stiprina tikėjimą ir padeda krikščionybei augti.
„Apologetikos“ reikšmė:
- Ankstyvosios krikščionybės gynyba:
- „Apologetika“ yra vienas iš pirmųjų ir išsamiausių krikščionybės gynimo raštų, kuriame išdėstoma, kodėl krikščionybė yra teisėta ir verta gerbti religija. Tertulianas sėkmingai paaiškina krikščionių moralę, tikėjimą ir gyvenimo būdą, paneigia klaidingus įsitikinimus ir gina krikščionis nuo persekiojimų.
- Religijos ir valstybės santykio aiškinimas:
- Šiame veikale Tertulianas suformuluoja svarbias idėjas apie religijos ir valstybės atskyrimą. Jis aiškiai pabrėžia, kad krikščionybė netrukdo būti geru piliečiu, tačiau krikščionys nepripažins imperatorių dievais ir nepritarė pagonių dievų garbinimui.
- Pavyzdys vėlesniems apologetams:
- Tertuliano „Apologetika“ tapo modeliu vėlesniems apologetiniams tekstams, kuriuose krikščionys gynė savo tikėjimą nuo klaidingų supratimų, erezijų ar išorinių puolimų. Jo raštai darė įtaką vėlesnėms krikščionių teologinėms diskusijoms, formuojant aiškų teologinį atsaką į pagoniškas ir eretiškas idėjas.
Tertuliano „Apologetika“ yra vienas svarbiausių ankstyvųjų krikščioniškų tekstų, kuriuo buvo ginama krikščionybė nuo pagoniškų kaltinimų ir Romos imperijos persekiojimų. Šis veikalas paaiškina krikščionių tikėjimą, moralę ir lojalumą valstybei, kartu pabrėžiant krikščionių tikėjimo išskirtinumą ir jų teisę garbinti vieną Dievą. „Apologetika“ ne tik prisidėjo prie krikščionybės teisėtumo pripažinimo, bet ir padėjo suformuoti ankstyvosios Bažnyčios tapatybę.
Keletas svarbių citatų iš Tertuliano „Apologetikos“, kurios atspindi pagrindines jo teologines ir gynybines idėjas:
- Apie krikščionių kaltinimus dėl ateizmo:
- „Esame vadinami ateistais, nes garbiname vieną nematomą Dievą. Tačiau tikrasis ateizmas yra garbinti daugybę dievų, kurie iš tikrųjų neegzistuoja.“ (Apologetika, 10)
- Tertulianas gina krikščionių tikėjimą vienu Dievu, paneigdamas pagonių garbintų dievų tikrumą.
- Apie krikščionių maldas už imperatorius:
- „Mes meldžiamės už imperatorius, bet negarbinsime jų kaip dievų. Mes negalime garbinti jokio žmogaus, nes tik vienas yra Dievas.“ (Apologetika, 30)
- Čia Tertulianas paaiškina, kad krikščionys yra lojalūs valstybei, tačiau jų tikėjimas priklauso tik vienam Dievui.
- Apie krikščionių persekiojimus:
- „Kankinių kraujas yra Bažnyčios sėkla.“ (Apologetika, 50)
- Viena garsiausių Tertuliano citatų, pabrėžianti, kad persekiojimai tik sustiprina krikščionių tikėjimą ir padeda Bažnyčiai augti.
- Apie moralinį krikščionių gyvenimą:
- „Mūsų bendruomenės susibūrimai yra ne blogi darbai, bet susilaikymas ir pagarba Dievui. Mes esame taikūs, ir mūsų širdis užpildo meilė ir nuolankumas.“ (Apologetika, 39)
- Tertulianas gina krikščionių moralę, rodydamas, kad jų susirinkimai ir gyvenimo būdas yra dorovingi ir taikūs.
- Apie krikščionių tikėjimo plitimą:
- „Kiekvieną dieną mūsų gretos didėja; jūsų kankinimai ir nuosprendžiai mus stiprina.“ (Apologetika, 37)
- Tertulianas pabrėžia, kad, nepaisant persekiojimų, krikščionybė visame pasaulyje plečiasi ir stiprėja.
- Apie tikrąją religiją:
- „Religija nėra prievarta, tikėjimas turi būti laisvas pasirinkimas, o krikščionys renkasi garbinti Dievą iš meilės ir tikėjimo, ne iš baimės ar prievartos.“ (Apologetika, 24)
- Tertulianas skatina tikėjimą kaip laisvą pasirinkimą, priešingai nei pagonių tikėjimas, dažnai pagrįstas ritualais ar baime.
Šios citatos puikiai atspindi Tertuliano gynybinį stilių ir jo pastangas parodyti, kad krikščionybė nėra grėsmė Romos imperijai, bet atneša dvasinę ir moralinę tvarką, kuri stiprina tikėjimo bendruomenes.