Šv. Atanazo veikalas „Prieš arijonus“ (lot. Orationes contra Arianos) yra vienas svarbiausių teologinių raštų ankstyvojoje Bažnyčioje, kuriame Šv. Atanazas, Aleksandrijos vyskupas, ginčijosi su arijonizmo erezija. Šis darbas buvo parašytas IV amžiuje, reaguojant į Arijaus skleidžiamus mokymus, kurie neigė Jėzaus Kristaus dieviškumą.
Pagrindinė „Prieš arijonus“ tema:
Arijonizmas – tai teologinė doktrina, kurią skelbė Arijus, Aleksandrijos kunigas, teigdamas, kad Jėzus Kristus yra sukurtas tvarinys ir nėra amžinas ar vienos substancijos su Dievu Tėvu. Arijus teigė, kad „buvo laikas, kai Kristaus nebuvo“, todėl Jėzus negalėjo būti lygus Dievui Tėvui.
Šv. Atanazas šiuo veikalu gynė ortodoksinį tikėjimą, kad Jėzus Kristus yra vienos prigimties su Tėvu (graik. homoousios) ir buvo amžinas bei nekintantis kaip ir Dievas Tėvas. Šis mokymas buvo patvirtintas Pirmojo Nikėjos susirinkimo metu (325 m.), kurio metu arijonizmas buvo pasmerktas kaip erezija.
Pagrindiniai „Prieš arijonus“ teiginiai:
- Kristaus dieviškumas:
- Vienas pagrindinių Atanazo argumentų buvo tas, kad Kristus yra amžinas ir neatsiejamas nuo Dievo Tėvo. Jis pabrėžė, kad Jėzus nebuvo sukurtas, bet egzistavo visą laiką su Tėvu. Kristus yra „Viengimis Sūnus“ ir, kaip tokia būtybė, yra vienos prigimties su Tėvu. Citata: „Sūnus nėra sukurtas tvarinys, bet tikras Dievas iš tikro Dievo.“ (Contra Arianos, I)
- Homoousios – vienos substancijos su Tėvu:
- Šv. Atanazas pateikė aiškų argumentą, kad Kristus yra „vienos substancijos“ su Tėvu (graik. homoousios), o ne tik „panašios prigimties“ (graik. homoiousios). Jis pabrėžė, kad Sūnus dalijasi ta pačia dieviškąja prigimtimi kaip ir Tėvas, todėl negali būti sukurtas ar žemesnis už Jį. Citata: „Kristus nėra išorinis tvarinys, bet Sūnus iš Tėvo esmės, o ne sukurtas Dievo valios būdu.“ (Contra Arianos, III)
- Amžinasis Logos:
- Atanazas tvirtino, kad Jėzus Kristus yra Logos (Žodis), kuris egzistavo nuo amžių kartu su Dievu Tėvu ir per kurį buvo sukurtas visas pasaulis. Kristus nėra paprastas kūrinys, bet pati Dievo Išmintis ir Galia. Citata: „Jis, kuris yra Logos ir Dievo Išmintis, buvo su Tėvu amžinai, nes Dievas niekada nebuvo be Išminties.“ (Contra Arianos, I)
- Išganymo doktrina:
- Vienas iš pagrindinių Atanazo argumentų buvo tas, kad tik tikras Dievas galėjo išgelbėti žmoniją. Jei Kristus nebūtų buvęs tikras Dievas, Jis negalėtų atlikti išganymo darbo. Tik Dievas gali atpirkti žmoniją ir sugrąžinti ją į vienybę su savimi. Citata: „Tik Dievas gali atpirkti žmogų, ir tai galėjo padaryti tik tas, kuris yra vienos prigimties su Tėvu.“ (Contra Arianos, II)
- Nikėjos susirinkimo gynimas:
- Šv. Atanazas veikale taip pat tvirtai gynė Nikėjos susirinkimo sprendimus, kuriais buvo pasmerktas arijonizmas ir patvirtinta Trejybės doktrina. Jis aiškino, kad Nikėjos susirinkimo sprendimas dėl Kristaus dieviškumo yra ne tik teisingas, bet ir būtinas krikščioniškajam tikėjimui išsaugoti.
Istorinis ir teologinis kontekstas:
Šv. Atanazo raštai ir jo kova su arijonizmu buvo esminiai IV amžiaus Bažnyčios gyvenime. Arijonizmas buvo plačiai paplitęs ir gavo nemažai politinės paramos, todėl Atanazas ne kartą buvo ištremtas už savo ortodoksinę poziciją. Vis dėlto jo mokymas galiausiai laimėjo, o Nikėjos tikėjimo išpažinimas tapo pagrindiniu krikščionių doktrinos pamatu.
Atanazo teologija apie Kristaus dieviškumą ir „vienos prigimties“ su Tėvu doktrina turėjo didžiulę įtaką vėlesniam krikščionių mąstymui apie Trejybę ir Kristaus prigimtį.
Reikšmė:
- Krikščioniškosios doktrinos formavimas:
- Šv. Atanazas padėjo suformuoti esminę krikščioniškąją doktriną apie Jėzaus Kristaus dieviškumą ir Trejybės esmę. Jo veikla užtikrino, kad arijonizmas buvo atmestas kaip klaidingas mokymas, ir krikščionybė liko ištikima tikėjimui, kad Jėzus yra tikras Dievas ir tikras žmogus.
- Trejybės doktrinos gynimas:
- „Prieš arijonus“ yra vienas svarbiausių ankstyvųjų tekstų, kurie gynė Trejybės doktriną. Šv. Atanazas nuosekliai ir aiškiai parodė, kad Dievas yra vienas, bet egzistuoja trijose asmenyse – Tėve, Sūnuje ir Šventojoje Dvasioje.
- Ortodoxijos stiprinimas:
- Šv. Atanazo darbai prisidėjo prie Bažnyčios vienybės stiprinimo, nes jis veikė kaip vienas iš pagrindinių Nikėjos tikėjimo gynėjų. Jo nuoseklus darbas buvo vienas pagrindinių veiksnių, dėl kurių arijonizmas galiausiai buvo atmestas.
Šv. Atanazo veikalas „Prieš arijonus“ yra pagrindinis tekstas, kuris gynė Jėzaus Kristaus dieviškumą prieš arijonizmo mokymus. Atanazas pateikė aiškius teologinius argumentus, pagrįstus Šventuoju Raštu ir Bažnyčios Tradicija, rodydamas, kad Jėzus Kristus yra amžinas, tikras Dievas, o ne sukurtas tvarinys. Jo indėlis į krikščioniškosios Trejybės doktrinos formavimą ir ortodoksinio tikėjimo gynimą turėjo lemiamą reikšmę ankstyvajai Bažnyčiai.