Nestorianizmas yra ankstyvosios krikščionybės teologinė doktrina, pavadinta pagal Konstantinopolio patriarchą Nestorijų (apie 386–450 m.). Šis mokymas kilo V amžiuje ir buvo susijęs su Kristaus prigimties klausimu. Nestorianizmas teigia, kad Kristus turi dvi atskiras prigimtis – dieviškąją ir žmogiškąją – kurios egzistuoja nepriklausomai viena nuo kitos. Dėl to buvo padaryta išvada, kad Kristus nėra viena vieninga asmenybė, bet dvi atskiros – viena dieviška ir kita žmogiška.
Pagrindiniai Nestorianizmo teiginiai:
- Dvi atskiros prigimtys:
- Nestorijus mokė, kad Kristus turi dvi prigimtis – dieviškąją ir žmogiškąją – kurios veikia atskirai ir nepriklauso viena nuo kitos. Nors šios dvi prigimtys egzistuoja tame pačiame asmenyje, jos nėra sujungtos į vieną bendrą prigimtį. Šis požiūris skyrėsi nuo ortodoksinio tikėjimo, kuris teigė, kad Kristus turi dvi prigimtis, bet jos yra susivienijusios viename asmenyje.
- Mergelė Marija kaip Kristotokos:
- Viena iš prieštaringiausių Nestorianizmo nuostatų buvo jo požiūris į Mergelės Marijos titulą. Nestorijus teigė, kad Marija negali būti vadinama „Theotokos“ (gr. „Dievo gimdytoja“), nes ji pagimdė tik Jėzaus žmogaus prigimtį, o ne Dievą. Vietoj to, jis Mariją vadino „Kristotokos“ (gr. „Kristaus gimdytoja“), nes ji pagimdė Kristų žmogaus prigimtimi, bet ne dieviška prigimtimi.
- Kristaus asmenybė:
- Nestorianizmo kritikai teigė, kad pagal Nestorijų Kristus buvo lyg dvi asmenybės viename kūne – dieviškoji ir žmogiškoji. Tai prieštaravo ortodoksiniam požiūriui, kuris skelbė, kad Kristus yra vienas asmuo, turintis dvi prigimtis – dieviškąją ir žmogiškąją, bet jos yra neatskiriamai sujungtos.
Efeso susirinkimas (431 m.) ir Nestorianizmo pasmerkimas:
Nestorianizmo mokymai sukėlė didžiulę teologinę diskusiją ankstyvojoje Bažnyčioje. Norėdami išspręsti ginčą, 431 m. buvo sušauktas Efeso susirinkimas, kuris griežtai pasmerkė Nestorianizmą kaip ereziją.
Efeso susirinkimo sprendimai:
- Susirinkimas patvirtino, kad Kristus yra vienas asmuo (vieninga asmenybė), turintis dvi prigimtis (dieviškąją ir žmogiškąją), kurios yra neatskiriamai sujungtos.
- Buvo oficialiai pripažinta, kad Mergelė Marija turi būti vadinama „Theotokos“ – „Dievo gimdytoja“, nes ji pagimdė Kristų, kuris buvo tiek Dievas, tiek žmogus.
- Nestorijus buvo ekskomunikuotas, o jo mokymai paskelbti erezija.
Nestorianizmo įtaka ir plitimas:
Nors Nestorianizmas buvo pasmerktas Efeso susirinkime, jis nebuvo visiškai sunaikintas. Mokymas išliko ir buvo toliau skleidžiamas Artimuosiuose Rytuose, ypač Persijoje, Indijoje ir Kinijoje.
- Rytų Asirų Bažnyčia:
- Nestorianizmo mokymas išplito į Persiją ir tapo Rytų Asirų Bažnyčios, kurią sudarė Sirijos krikščionys, doktrina. Nors Rytų Asirų Bažnyčia neigia, kad ji yra tiksliai nestorioniška, ji laikėsi tam tikrų Nestorianizmo principų.
- Misijos Azijoje:
- Nestorianizmo pasekėjai aktyviai skleidė savo tikėjimą Centrinėje Azijoje, Indijoje ir netgi Kinijoje. Kinijoje nestorioniškasis krikščionybė tapo žinoma kaip Jingjiao (šviesos religija) ir buvo praktikuojama nuo VII iki IX amžiaus.
- Nestorianizmo pėdsakai:
- Nors Nestorianizmas niekada netapo pagrindine krikščionybės srove, jo įtaka liko tam tikrose rytų krikščionių bendruomenėse, kurios tebeturi specifinių teologinių nuostatų, susijusių su Kristaus prigimtimi.
Nestorianizmo reikšmė:
Nestorianizmo ginčas buvo vienas iš svarbiausių Kristologijos klausimų ankstyvojoje krikščionybėje, nes jis buvo susijęs su tuo, kaip suprasti Jėzaus Kristaus dieviškumą ir žmogiškumą. Ortodoksinis mokymas, kuris galutinai buvo patvirtintas po Nestorianizmo pasmerkimo, teigė, kad Kristus yra viena asmenybė, turinti dvi prigimtis, o Mergelė Marija yra Dievo gimdytoja.
Nestorianizmas paskatino Bažnyčią giliau apmąstyti Kristaus prigimties klausimus ir suformavo tolesnius teologinius išaiškinimus, kurie yra esminiai krikščioniškajam tikėjimui iki šių dienų.