Arijonizmas yra ankstyvosios krikščionybės teologinė erezija, kurią IV amžiuje skelbė Aleksandrijos kunigas Arijus. Pagrindinis arijonizmo mokymas teigia, kad Jėzus Kristus yra sukurtas Dievo tvarinys, turintis dievišką statusą, tačiau jis nėra vienos prigimties su Dievu Tėvu. Kitaip tariant, Arijus manė, kad Kristus nėra amžinas ir nekintantis kaip Dievas Tėvas, todėl negali būti laikomas tikru Dievu ta pačia prasme kaip ir Tėvas.
Pagrindiniai arijonizmo teiginiai:
- Kristus – sukurtas tvarinys:
- Arijus teigė, kad Kristus (Logos arba Dievo Žodis) buvo Dievo Tėvo sukurtas kaip pirmas ir svarbiausias Jo tvarinys, tačiau Jis nėra amžinas kaip Tėvas. Arijus manė, kad Jėzus turi pradžią, todėl negali būti amžinas kaip Dievas Tėvas. Citata iš Arijaus mokymų: „Buvo laikas, kai Jėzaus nebuvo.“
- Kristus nėra „vienos substancijos“ su Tėvu:
- Skirtingai nei ortodoksinis tikėjimas, kuris teigia, kad Kristus yra vienos prigimties (gr. homoousios) su Tėvu, Arijus manė, kad Jėzus yra tvarinys ir todėl nėra tikras Dievas. Arijus ir jo pasekėjai tvirtino, kad Kristus yra „panašios prigimties“ (gr. homoiousios), bet ne vienos ir tos pačios prigimties su Tėvu.
- Dievas yra aukštesnis už Kristų:
- Arijus laikė Dievą Tėvą kaip aukščiausią, nepriklausomą ir nesukurto egzistavimo šaltinį, o Kristų – kaip žemesnį, nors ir dievišką, tvarinį. Tai reiškia, kad Dievas Tėvas ir Sūnus nėra lygiaverčiai, kaip moko ortodoksinė Trejybės doktrina.
Nikėjos susirinkimas (325 m.) ir arijonizmo pasmerkimas:
Arijonizmas sukėlė didelę krizę ankstyvojoje Bažnyčioje, nes jo mokymai kėlė grėsmę krikščioniškajai doktrinai apie Kristaus dieviškumą ir Trejybę. Norėdami išspręsti šią teologinę įtampą, 325 m. buvo sušauktas Pirmasis Nikėjos susirinkimas, kuriame dalyvavo Bažnyčios vyskupai iš visos Romos imperijos.
Nikėjos susirinkimo rezultatai:
- Susirinkimas pasmerkė arijonizmą kaip ereziją.
- Buvo priimtas Nikėjos tikėjimo išpažinimas, kuriame aiškiai skelbiama, kad Kristus yra „vienos substancijos“ (homoousios) su Tėvu, taigi, lygiavertis ir amžinas kaip Dievas.
- Nikėjos išpažinimas tvirtino, kad Jėzus yra tikras Dievas ir tikras žmogus, turintis dievišką ir žmogišką prigimtį.
Arijonizmo įtaka:
- Toliau egzistavęs ginčas:
- Nors arijonizmas buvo oficialiai pasmerktas Nikėjos susirinkime, jis ir toliau išliko populiarus tam tikrose Romos imperijos dalyse, ypač tarp germanų genčių, kurios priėmė arijonizmą ir skleidė jį savo teritorijose.
- Arijonizmo išplitimas tarp germanų genčių:
- Arijonizmas buvo priimtas tarp kai kurių germanų genčių, tokių kaip ostgotai, vestgotai ir vandalai, kurie vėliau paskleidė šią doktriną vakarinėje Romos imperijos dalyje. Tačiau ilgainiui arijonizmas buvo išstumtas, kai vis daugiau genčių priėmė ortodoksinę krikščionybę.
- Arijonizmo galutinis išnykimas:
- Vakarų Europoje arijonizmas galiausiai išnyko VI amžiuje, kai germanų gentys buvo inkorporuotos į Romos imperijos struktūras ir perėjo prie ortodoksinės krikščionybės.
Arijonizmo reikšmė:
Arijonizmo ginčas buvo vienas iš svarbiausių teologinių klausimų ankstyvojoje Bažnyčioje, nes jis kelia klausimą dėl Kristaus prigimties ir Dievo Trejybės esmės. Šis ginčas padėjo Bažnyčiai išgryninti ir aiškiau apibrėžti savo doktriną apie Trejybę ir Kristaus dieviškumą. Bažnyčios pastangos prieš arijonizmą įtvirtino pagrindinius tikėjimo teiginius, kurie iki šiol išlieka esminiai krikščionybėje.
Apibendrinant, arijonizmas buvo teologinė erezija, teigianti, kad Kristus yra sukurtas tvarinys, o ne tikras Dievas. Nors šis mokymas sukėlė didelę krizę ankstyvojoje Bažnyčioje, jis buvo atmestas Nikėjos susirinkime, kuris patvirtino, kad Kristus yra vienos prigimties su Dievu Tėvu.