Riūkiū religija (dar žinoma kaip Riūkiū šamanizmas arba Riūkiū liaudies religija) yra tradicinė religija, praktikuojama Riūkiū salose, kurios dabar yra Okinavos prefektūros ir pietinės Japonijos dalis. Ši religija yra unikali vietinė tikėjimo sistema, kuri susiformavo Riūkiū karalystėje ir buvo stipriai įtakojama tiek Japonijos, tiek Kinijos, o taip pat budizmo ir šintoizmo elementų. Riūkiū religija daugiausia susijusi su gamtos ir protėvių garbinimu, šamanizmu, vietiniais dievais ir dvasiomis.
Pagrindiniai Riūkiū religijos bruožai:
- Protėvių garbinimas:
- Protėvių garbinimas yra viena iš svarbiausių Riūkiū religijos praktikų. Tikima, kad mirusiųjų dvasios toliau gyvena po mirties ir gali daryti įtaką gyvųjų pasauliui. Šeimos protėviai garbinami namų altoriuose, o šventyklos ir ritualai dažnai skirti jiems pagerbti. Protėviai laikomi globėjais, kurie saugo savo palikuonis, ir jų pagarba užtikrina šeimos gerovę.
- Nūru šventikės:
- Vienas iš unikalių Riūkiū religijos bruožų yra nūru (arba noro) – moterys šventikės arba šamanės, kurios atliko pagrindinius religinius ritualus ir veikė kaip tarpininkės tarp žmonių ir dievų bei dvasių. Nūru turėjo didelę religinę ir socialinę galią Riūkiū karalystėje. Jos buvo atsakingos už šventyklų priežiūrą, dvasinių ceremonijų atlikimą ir maldų vedimą.
- Gamta ir dievai (kami):
- Riūkiū religija turi daugybę kami (vietinių dievų arba dvasių), kurios siejamos su gamtos reiškiniais, pvz., kalnais, upėmis, miškais ir jūra. Šios dievybės saugo vietines bendruomenes, todėl daugelis šventyklų buvo pastatytos tose vietose, kurios laikomos šventomis. Gamtos garbinimas ir pagarba aplinkai yra esminė Riūkiū religijos dalis.
- Šventosios vietos (Utaki):
- Utaki yra šventos vietos Riūkiū salose, kuriose atliekami religiniai ritualai ir ceremonijos. Šios vietos dažniausiai būna miškuose, ant kalvų arba prie jūros, ir jos laikomos ypatingomis dėl ten esančių dvasių arba dievų. Utaki yra svarbios vietos, kur vietiniai žmonės meldžiasi ir atlieka aukojimus, siekdami užsitikrinti dievų apsaugą ir gausą.
- Ritualai ir šventės:
- Riūkiū religijoje svarbią vietą užima įvairūs metiniai ritualai ir šventės, kurios dažnai susijusios su gamtos ciklais, žemdirbyste arba šeimos protėvių garbinimu. Šventės gali būti skirtos derliaus gausai, jūros dievų malonėms ar šeimos gerovei užtikrinti.
- Dvasinės jėgos ir šamanizmas:
- Šamanizmas vaidina svarbų vaidmenį Riūkiū religijoje. Be nūru šventikių, egzistuoja ir kiti dvasiniai lyderiai, kurie užsiima pranašystėmis, gydo ligas ir bendrauja su dvasiomis. Šie dvasiniai lyderiai praktikuoja ritualus, kurie padeda išlaikyti harmoniją tarp gyvųjų ir mirusiųjų pasaulių bei apsaugo nuo blogų jėgų.
Riūkiū religijos ir šamanizmo įtaka:
- Japonijos šintoizmo įtaka:
- Nors Riūkiū religija susiformavo nepriklausomai nuo Japonijos šintoizmo, laikui bėgant abi religijos turėjo įtakos viena kitai. Riūkiū religijoje galima rasti kai kurių šintoizmo elementų, pvz., tikėjimą gamtos dvasiomis (kami) ir šventų vietų garbinimą. Vis dėlto, Riūkiū religija išlaikė savo unikalų vietinį charakterį.
- Budizmo ir konfucianizmo įtaka:
- Kinijos kultūrinė įtaka, ypač budizmas ir konfucianizmas, taip pat prisidėjo prie Riūkiū religijos formavimosi. Budizmas atnešė naujų ritualų, susijusių su mirusiųjų pagerbimu ir reinkarnacija, o konfucianizmas sustiprino protėvių garbinimo tradicijas.
- Šiuolaikinė praktika:
- Šiuolaikinėje Okinavos prefektūroje Riūkiū religija vis dar praktikuojama, nors ji susiduria su modernizacijos iššūkiais. Daugelis žmonių vis dar gerbia savo protėvius ir dievus, o tradicinės šventės ir ritualai tebėra svarbi vietos kultūros dalis.
Riūkiū religija yra unikali dvasinė tradicija, kilusi iš Okinavos ir aplinkinių Riūkiū salų, kurios pabrėžia protėvių, gamtos dievų ir šventų vietų garbinimą. Ši religija glaudžiai susijusi su šamanizmu, o nūru šventikės atliko pagrindinius religinius vaidmenis. Nors laikui bėgant Riūkiū religiją paveikė šintoizmas, budizmas ir konfucianizmas, ji išlaikė savo išskirtinį charakterį kaip vietinė tikėjimo sistema.