Barucho apokalipsė (dar vadinama II Barucho knyga) yra žydų apokrifinis tekstas, kuris priklauso apokaliptinės literatūros žanrui. Ši knyga priskiriama Baruchui, pranašui ir Jeremijo raštininkui, gyvenusiam per Jeruzalės sugriovimą Babilonijos laikais (586 m. pr. Kr.). Barucho apokalipsė aprašo Dievo apreiškimus, skirtus pranašui Baruchui, apie pasaulio pabaigą, teismą, izraelitų kančias ir išganymą.
Pagrindiniai Barucho apokalipsės bruožai:
- Apokaliptinė vizija:
- Barucho apokalipsė yra apokaliptinis tekstas, kuris aprašo pasaulio pabaigos įvykius ir Dievo teismą. Tekste pateikiamos detalios vizijos apie žmonijos ateitį, Izraelio kančias ir galutinį išganymą. Kaip ir kiti apokaliptiniai tekstai, šis kūrinys siekia paaiškinti esamas žmonių kančias ir suteikti viltį apie galutinį Dievo įsikišimą.
- Istorinis kontekstas:
- Barucho apokalipsė buvo parašyta po Jeruzalės sugriovimo, tačiau jos istorinis kontekstas yra ne tik Babilonijos laikotarpis, bet ir romėnų sugriauta Jeruzalė (70 m. po Kr.). Manoma, kad tekstas galėjo būti parašytas po Jeruzalės antrojo sugriovimo, atspindint žydų neviltį ir kančią dėl Romos imperijos priespaudos.
- Struktūra ir turinys:
- Knyga susideda iš įvairių pranašystių, vizijų ir apreiškimų. Tekste yra aprašomos Barucho maldos, pokalbiai su Dievu ir įvairios Dievo jam suteiktos apokaliptinės vizijos. Kai kurios šių vizijų yra simbolinės, jose pasakojama apie kosminius ir pasaulinius įvykius, pasaulio pabaigą ir teismą, taip pat Izraelio tautos išganymą. Svarbiausios temos:
- Pasaulio kančios ir teismas: Knygoje aprašomas Dievo teismas prieš nuodėmingus žmones ir tautas, kurie nusigręžė nuo Jo įsakymų.
- Išganymas ir atpirkimas: Baruchui Dievas pranašauja, kad galutinės pasaulio nelaimės baigsis Dievo išganymu. Tekstas teigia, kad Dievas įsikiš į istoriją ir atkurs teisingumą, atlygindamas ištikimiesiems ir bausdamas nedorėlius.
- Izraelio tautos atgimimas: Tekste akcentuojamas Dievo pažadas atkurti Izraelį kaip Jo išrinktąją tautą, kad galų gale būtų atstatyta teisingumo ir gailestingumo tvarka.
- Vizijos apie pasaulio pabaigą:
- Barucho apokalipsėje yra pateikiamos detalios pasaulio pabaigos vizijos, kuriose kalbama apie dideles nelaimes, karus, gamtos katastrofas ir dvasinį teismą. Šios vizijos yra tipiškos apokaliptinės literatūros dalis, kuriose pranašui atskleidžiami būsimi pasaulio įvykiai.
- Barucho išminties dialogai:
- Knygoje taip pat aprašomi Barucho pokalbiai su angelais, kurie jam atskleidžia įvairias kosmines tiesas apie Dievo planus. Šie dialogai apima gilesnes diskusijas apie žmonių likimą, blogio kilmę ir Dievo teisumą.
Pagrindinės temos ir reikšmė:
- Dievo teisingumas:
- Barucho apokalipsė pabrėžia Dievo teisingumą, kuris bus galutinai įgyvendintas per paskutinįjį teismą. Tekstas skatina viltį, kad, nepaisant dabartinių kančių, Dievas galų gale atkurs teisingumą ir ištikimieji bus apdovanoti.
- Pasaulio pabaiga:
- Kaip ir daugelyje apokaliptinių raštų, šiame kūrinyje didelis dėmesys skiriamas pasaulio pabaigos temai. Tai apima tiek gamtines, tiek dvasines nelaimes, kurios aplankys pasaulį prieš galutinį Dievo teismą.
- Išganymas ir atpirkimas:
- Knyga žada, kad, nors Izraelio tauta patiria dideles kančias, ji bus atpirkta Dievo malone. Dievas įsikiš į pasaulio istoriją, kad atlygintų tiems, kurie buvo ištikimi Jo įstatymams.
Svarba žydų ir krikščioniškajai literatūrai:
Barucho apokalipsė yra svarbi tiek žydų, tiek krikščionių apokaliptinės literatūros tradicijoms. Ji atspindi viltį dėl dieviškojo išganymo ir teismo po sunkių laikų bei politinių sukrėtimų. Tekstas taip pat veikia kaip dvasinis vadovas tiems, kurie patiria kančias, padėdamas jiems suvokti Dievo planą ir Jo galutinį teisingumą.
Nors Barucho apokalipsė nėra įtraukta į kanonines Biblijos knygas, ji yra vertinama kaip reikšmingas apokrifinis kūrinys, kuris teikia gilią įžvalgą apie žydų apokaliptinį mąstymą ir religinius atsakus į nelaimes ir priespaudą.
Keletas citatų iš Barucho apokalipsės (dar žinomos kaip II Barucho knyga), kurios atspindi jos pagrindines temas:
- Apie kančias ir Dievo teisingumą:
- „Šiandieną pasaulis, kuris buvo sutvertas dėl daugelio, yra pilnas kančių, tačiau ateis dienos, kai turtai priklausys tik ištikimiesiems.“ (II Barucho knyga 14:13)
- Apie neišvengiamą Dievo teismą:
- „Nedorėliai šauks: ‘Mes apgailestaujame dėl mūsų kelio!’ Tačiau teismas jau bus ištartas ir nebebus jokio atleidimo.“ (II Barucho knyga 51:6)
- Apie pasaulio pabaigą:
- „Štai dienos artėja, kai žemė drebės, o dangus bus sukrėstas; kalnai virs pelenais, o slėniai bus pripildyti lavonų.“ (II Barucho knyga 27:1-2)
- Apie išrinktuosius ir jų atpildą:
- „Ištikimieji regės šviesos palaimą ir jie gaus karūną iš Aukščiausiojo. Jų veidai spindės kaip saulė, o jų gyvenimas bus amžinas.“ (II Barucho knyga 51:3)
- Apie Dievo įsikišimą:
- „Žinokite, kad dienos, kurias Viešpats pažadėjo per pranašus, artinasi. Jis pats nusileis, kad atnaujintų pasaulį ir atpirktų savo tautą.“ (II Barucho knyga 30:1)
Šios citatos pabrėžia pagrindines Barucho apokalipsės temas: Dievo teisingumą, pasaulio pabaigą, teismo dieną ir ištikimųjų atpildą. Jos atspindi žydų apokaliptinę viltį dėl Dievo įsikišimo į žmonijos istoriją bei pasaulio atgimimą po didelių nelaimių.