Predestinacija yra teologinė doktrina, kuri teigia, kad Dievas iš anksto numatė ir nusprendė kiekvieno žmogaus amžinąjį likimą – ar jie bus išgelbėti, ar pasmerkti. Tai reiškia, kad Dievas savo visagaliu žinojimu ir valia nustatė, kurie žmonės bus išrinkti amžinajam gyvenimui (išganymui), o kurie bus pasmerkti amžinoms kančioms. Predestinacija yra susijusi su Dievo visagalybe, Jo planu visatai ir Jo išankstiniu žinojimu apie visus įvykius.
Ši doktrina ypatingai akcentuojama kalvinizme (pavadinta pagal reformatoriaus Jono Kalvino mokymą), bet ji taip pat aptariama kitose krikščioniškose tradicijose, pavyzdžiui, katalikybėje ir liuteronizme, nors kiekviena tradicija turi skirtingą šios sąvokos aiškinimą.
Pagrindinės predestinacijos sampratos:
- Besąlygiška predestinacija:
- Šis požiūris, būdingas kalvinizmui, teigia, kad Dievas, nepriklausomai nuo žmonių veiksmų ar tikėjimo, iš anksto pasirinko, kas bus išganytas ir kas bus pasmerktas. Tai reiškia, kad žmonės negali savo valios pastangomis pakeisti savo likimo, nes viskas priklauso nuo Dievo valios.
- Dviejų krypčių predestinacija (dviguba predestinacija):
- Ši teorija sako, kad Dievas ne tik iš anksto nusprendė, kas bus išganytas, bet ir kas bus pasmerktas. Kai kurios krikščioniškos tradicijos laiko šią doktriną ginčytina, nes ji kelia klausimų apie Dievo gailestingumą ir teisingumą.
- Kondicionalistinė predestinacija:
- Šis požiūris, būdingas kai kurioms kitoms krikščioniškosioms tradicijoms, tokioms kaip katalikybė ir arminizmas, teigia, kad Dievas iš anksto numato, kas priims išganymą, bet Jis iš anksto nenusprendžia. Išganymas yra sąlygotas žmogaus laisvos valios pasirinkimo.
Citatos apie predestinaciją iš Biblijos:
- Romiečiams 8:29-30:
- „O kuriuos Jis iš anksto numatė, tuos ir paskyrė būti panašiais į Jo Sūnaus atvaizdą, kad šis būtų pirmagimis tarp daugelio brolių. O kuriuos Jis paskyrė, tuos ir pašaukė, kuriuos pašaukė – tuos ir išteisino, o kuriuos išteisino – tuos ir pašlovino.“ Šioje citatoje pabrėžiama Dievo išankstinė valia ir numatymas dėl žmonių likimo.
- Efeziečiams 1:4-5:
- „Mus išsirinko Jame prieš pasaulio sutvėrimą, kad būtume šventi ir nesutepti Jo akivaizdoje, iš anksto paskyrė mus įsūnyti per Jėzų Kristų, pagal savo malonės valią.“ Ši eilutė kalba apie Dievo išankstinį pasirinkimą išganymui ir Jo valios realizaciją.
- Efeziečiams 1:11:
- „Jame mes tapome paveldėtojais, buvome iš anksto paskirti pagal to, kuris visa veikia savo valios nutarimu, užmojį.“ Čia kalbama apie Dievo numatytą planą, pagal kurį žmonės tapo Jo paveldėtojais.
- 2 Timotiejui 1:9:
- „Jis išgelbėjo mus ir pašaukė šventu pašaukimu ne dėl mūsų darbų, bet pagal savo tikslą ir malonę, duotą mums Kristuje Jėzuje prieš amžinuosius laikus.“ Ši citata rodo, kad išganymas nėra susijęs su žmogaus darbais, bet su Dievo iš anksto numatyta malone.
- Jono 15:16:
- „Ne jūs mane išsirinkote, bet aš jus išsirinkau ir paskyriau, kad eitumėte ir duotumėte vaisių, ir jūsų vaisiai išliktų.“ Šioje citatoje Jėzus kalba apie Dievo iniciatyvą ir pasirinkimą, kuris nepriklauso nuo žmonių valios.
Predestinacijos doktrinos įtaka:
- Kalvinizmas teigia, kad žmogaus išganymas visiškai priklauso nuo Dievo valios ir malonės, o žmonės negali savo laisva valia pakeisti savo likimo.
- Arminizmas (siekęs pakeisti griežtą kalvinizmą) pripažįsta Dievo išankstinį žinojimą, tačiau laiko žmogaus laisvą valią esmine išganymo sąlyga.
- Katalikybė tiki, kad nors Dievas iš anksto žino, kas bus išganytas, Jo malonė nėra visiškai besąlygiška – žmonės turi bendradarbiauti su Dievo malone per tikėjimą ir darbus.
Predestinacija yra viena iš sudėtingiausių ir prieštaringiausių teologinių temų, nes ji susijusi su Dievo visagalybe, žmogaus laisva valia ir atsakomybe.