Šėtonas (dar žinomas kaip Satanas) yra viena iš svarbiausių blogio jėgų figūrų krikščionybėje, judaizme ir islame. Jis vaizduojamas kaip puolęs angelas arba dvasinė būtybė, kuri pasipriešino Dievui ir tapo blogio, sukčiavimo ir gundymo įsikūnijimu. Šėtonas laikomas pagrindiniu žmonijos priešininku ir gundytoju, vedančiu žmones nuo Dievo link nuodėmės.
1. Šėtonas krikščionybėje
Krikščionybėje Šėtonas yra dažnai apibūdinamas kaip puolęs angelas, kuris sukilęs prieš Dievą dėl puikybės ir pavydo buvo išvarytas iš dangaus. Pasak Biblijos, ypač Apreiškimo Jonui knygos, Šėtonas kartu su kitais puolusiais angelais (demonais) buvo išmestas iš dangaus ir tapo pagrindine blogio jėga pasaulyje. Jo tikslas – sugundyti žmones nuodėmei ir atitolinti juos nuo Dievo.
Adomo ir Ievos istorijoje Šėtonas pasirodo kaip gyvatė, kuri įkalbina Ievą nepaklusti Dievo nurodymams ir paragauti uždrausto vaisiaus. Tai laikoma pirmąja žmonijos nuodėme, dėl kurios žmonės prarado rojų. Nuo to laiko Šėtonas veikia kaip gundytojas, kuris skatina žmones nusidėti ir nepaklusti Dievo valiai.
Pasak krikščionybės mokymų, Jėzus Kristus yra tas, kuris nugali Šėtoną. Kristus atėjo, kad išgelbėtų žmones nuo nuodėmės ir blogio, ir krikščionys tiki, kad Šėtonas bus galutinai nugalėtas per pasaulio pabaigą.
2. Šėtonas judaizme
Judaizme Šėtonas nėra visai tokia pat autonomiška blogio figūra kaip krikščionybėje. Judaizmo raštuose (pvz., Tanache, ypač Jobo knygoje) Šėtonas pasirodo kaip Dievo tarnas, kuris išbando žmonių tikėjimą ir ištikimybę. Šėtonas judaizme veikia kaip prokuroras ar kritikas, kuris atskleidžia žmonių silpnybes ir tikrina jų dorą.
Jobo istorijoje Šėtonas leidžia Dievui išbandyti Jobą, bandydamas įrodyti, kad Jobas išlaikys tikėjimą tik tada, kai jam bus gerai. Nors Šėtonas ir sukelia Jobo kančias, galutinai įrodoma, kad Jobas išlieka ištikimas Dievui.
3. Šėtonas islame
Islame Šėtonas vadinamas Iblis ir yra laikomas džinu, kuris atsisakė nusilenkti Adomui. Dėl savo pasididžiavimo Iblis buvo išmestas iš dangaus, tapdamas žmonijos priešų ir gundytoju. Islame Iblis yra pagrindinis velnio atitikmuo, kuris nuolat siekia sugundyti žmones nuodėmei ir nukreipti juos nuo Dievo kelio.
Iblis gundė ne tik Adomą ir Ievą, bet ir kitus pranašus. Tačiau musulmonai tiki, kad Iblis yra galutinai nugalimas Dievo teismo dieną.
4. Šėtono vaidmuo teologijoje
Visose šiose religijose Šėtonas įkūnija blogio jėgas, kurios kovoja prieš Dievą ir žmoniją. Jis skatina žmogų eiti nuodėmės keliu ir atsisakyti Dievo įsakymų. Jo tikslas yra atitolinti žmones nuo Dievo, todėl jis yra gundytojas ir suklaidintojas. Tačiau visose šiose religijose yra tvirtinama, kad Šėtonas negali lygiuotis su Dievo galia, ir galiausiai Dievas arba žmonijos dvasinė išmintis nugali blogį.
Šėtonas yra universali blogio figūra, atstovaujanti gundymą, puikybę ir priešpriešą Dievui. Krikščionybėje, judaizme ir islame jis skirtingai interpretuojamas, bet jo vaidmuo kaip pagrindinio gundytojo ir blogio skleidėjo yra esminis visose šiose religijose. Vis dėlto, galutinė pergalė prieš Šėtoną priklauso Dievui arba tiems, kurie išlaiko tikėjimą ir dorą.