Pranašo Muhammado apsireiškimas yra esminis įvykis islame, žymintis islamo religijos pradžią. Šis įvykis, dar vadinamas Apreiškimu arba Wahy, įvyko, kai pranašas Muhammadas, būdamas maždaug 40 metų, gavo pirmąjį Dievo (Allaho) apreiškimą per arkangelą Gabrielių (arab. Jibril). Šis apreiškimas yra laikomas pirmuoju iš daugelio, kurie vėliau sudarė Koraną, šventąją islamo knygą.
1. Istorinis kontekstas
Muhammadas gimė apie 570 m. po Kr. Mekos mieste, Arabijos pusiasalyje. Jis buvo našlaitis ir augo globojamas savo dėdės. Jaunystėje Muhammadas įgijo reputaciją kaip sąžiningas ir doras žmogus, jis buvo žinomas kaip „al-Amin“ (patikimasis). Prieš apreiškimą Muhammadas dažnai traukdavosi į vienatvę ir meditavo netoli Mekos esančiame Hira kalno urve.
2. Pirmasis apreiškimas
Maždaug 610 metais, per vieną iš tokių meditacijų Hira urve, Muhammadas sulaukė pirmojo Dievo apreiškimo. Pasak tradicijos, į urvą atėjo arkangelas Gabrielius (Jibril) ir liepė Muhammedui skaityti arba recituoti (arabiškai „Iqra“). Kadangi Muhammadas buvo neraštingas, jis atsakė, kad negali skaityti. Tačiau Gabrielius pakartotinai liepė jam skaityti, sakydamas šiuos žodžius, kurie tapo pirmosiomis Korano eilutėmis:
„Skaityk Viešpaties, kuris sukūrė visatą, vardu! Sukūrė žmogų iš krešulio. Skaityk, ir tavo Viešpats – pats maloningiausias, kuris moko plunksna; moko žmogų to, ko šis nežinojo.“
(Koranas, 96:1-5)
Tai buvo pirmasis Dievo apreiškimas, kurį Muhammadas gavo. Šie žodžiai tapo pagrindine islamo doktrina ir atspindi Dievo mokymą ir jo duotą žinią žmonijai.
3. Muhammado reakcija
Po pirmojo apreiškimo Muhammadas buvo giliai sukrėstas. Jis bėgo iš urvo ir sugrįžęs į namus papasakojo savo žmonai Khadidžai, ką patyrė. Ji jį nuramino ir įtikino, kad tai buvo Dievo ženklas ir kad Muhammadas buvo pasirinktas Dievo kaip pranašas. Khadidža tapo pirmąja asmeniu, kuris priėmė islamą.
Muhammadas taip pat kreipėsi į savo pusbrolį Waraqą ibn Nawfalą, kuris buvo krikščionių vienuolis ir mokytas žmogus. Waraqa patvirtino, kad Muhammado patyrimas buvo tikras apreiškimas, ir sakė, kad Muhammadas buvo pašauktas būti pranašu, kaip ir ankstesnieji pranašai – Mozė ir Jėzus.
4. Tolimesni apreiškimai
Po pirmojo apreiškimo Muhammadas ne iš karto sulaukė kitų apreiškimų. Pranašui teko laukti, kol vėl apsireiškė Gabrielius ir tęsė Dievo žinią. Šie apreiškimai tęsėsi apie 23 metus, kol susiformavo visas Koranas – islamiškasis šventasis tekstas, kuris, musulmonų tikėjimu, yra tiesioginis Dievo žodis.
Kiekvieną kartą, kai Muhammadas gaudavo naują apreiškimą, jis jį skelbdavo savo sekėjams, o jo artimi bendražygiai užrašydavo šiuos apreiškimus. Nors Muhammadas buvo neraštingas, Koranas buvo užrašytas ir suformuotas į vieną knygą po jo mirties.
5. Apreiškimo reikšmė islame
Muhammado apreiškimas žymi islamo religijos pradžią ir atskleidžia šias svarbias tiesas:
- Monoteizmas: Korano apreiškimai aiškiai skelbia, kad Dievas yra vienintelis ir visagalis, ir tik Jis vienas yra garbinamas. Muhammadas yra paskutinis pranašas, o ankstesni pranašai, tokie kaip Abraomas, Mozė ir Jėzus, taip pat buvo siųsti Dievo.
- Etinis ir moralinis elgesys: Per Muhammado apreiškimus musulmonai sužinojo Dievo valią dėl moralės, teisingumo, žmonių elgesio vienas su kitu ir Dievo garbinimo. Koranas pateikia detalius nurodymus, kaip musulmonai turi gyventi.
- Paskutinis Dievo pranašas: Musulmonai tiki, kad Muhammadas yra paskutinis pranašas, ir po jo nebus kitų pranašų. Koranas yra galutinis Dievo žodis žmonijai, ir tai, kas yra jame parašyta, yra aukščiausia tiesa.
6. Apreiškimo šventimas
Musulmonai mini šį svarbų įvykį per šventąjį mėnesį Ramadaną, kuris yra mėnuo, kai pirmasis Korano apreiškimas buvo perduotas pranašui Muhammadu. Ramadano mėnesį musulmonai pasninkauja, meldžiasi, apmąsto ir stengiasi būti arčiau Dievo.
Pranašo Muhammado apsireiškimas yra centrinis įvykis islame, kuris ne tik žymi pradžią vienos iš didžiausių pasaulio religijų, bet ir perteikia pagrindinę islamo doktriną – Dievo vienybę, moralę ir žmonijos pareigą garbinti Dievą bei elgtis teisingai. Tai įvykis, kuris formavo ne tik religinę, bet ir kultūrinę bei socialinę islamo pasaulio raidą, ir išlieka labai svarbus musulmonų tikėjimo pagrindas iki šiol.