Gerojo Samariečio istorija yra viena iš žymiausių Jėzaus pasakytų palyginimų (alegorinių istorijų), užrašyta Luko evangelijoje (Lk 10, 25–37). Ši istorija moko apie gailestingumą, artimo meilę ir tikrąją moralės prasmę, nepriklausomą nuo religijos ar etninės priklausomybės.
1. Kontekstas
Jėzus pasakoja šį palyginimą, atsakydamas į teisės žinovo klausimą: „Kas yra mano artimas?“ Teisės žinovas norėjo išsiaiškinti, ką reiškia įsakymas mylėti savo artimą kaip save patį. Jėzus atsakė šiuo palyginimu, siekdamas išplėsti „artimo“ sąvoką ir parodyti, kad gailestingumas neturi ribų.
2. Palyginimas apie Gerąjį Samarietį
Jėzus pasakojo, kad vienas žmogus keliavo iš Jeruzalės į Jerichą, pavojingu keliu, kuriame dažnai būdavo plėšikų. Jį užpuolė plėšikai, kurie atėmė jo drabužius, sumušė jį ir paliko pusgyvį. Per tą vietą praėjo trys žmonės:
- Kunigas: Pirmas, kas ėjo keliu, buvo kunigas. Pamatęs sužeistąjį, jis tiesiog praėjo pro šalį, nesistengdamas padėti.
- Levitas: Po to atėjo levitas (šventikų padėjėjas), bet jis taip pat praėjo pro šalį, nepaisydamas žmogaus kančių.
Pagal tuometinius socialinius ir religinius standartus, kunigas ir levitas buvo žmonės, kurie turėjo padėti, nes jų religinė pareiga buvo globoti artimą. Tačiau jie nepadėjo.
- Samarietis: Trečias buvo samarietis – žmogus iš Samarios. Samariečiai buvo laikomi svetimšaliais ir dažnai niekinami žydų bendruomenėje. Tačiau būtent šis samarietis pamatė sužeistąjį ir pagailėjo jo. Jis priėjo prie sužeisto žmogaus, išvalė ir užgydė jo žaizdas, užpylęs aliejaus ir vyno, po to užkėlė jį ant savo gyvulio ir nuvežė į užeigą. Ten jis pasirūpino sužeistuoju, o kitą dieną paliko pinigų užeigos šeimininkui ir paprašė toliau juo rūpintis, pažadėdamas padengti visas papildomas išlaidas.
3. Gerojo Samariečio prasmė
Palyginimo pabaigoje Jėzus uždavė klausimą teisės žinovui: „Kas, tavo manymu, buvo artimas tam, kuris pakliuvo į plėšikų rankas?“ Teisės žinovas atsakė: „Tas, kuris parodė jam gailestingumą.“ Tada Jėzus pasakė: „Eik ir daryk taip pat.“
4. Simbolika ir moralinė reikšmė
- Gailestingumas ir artimo meilė: Ši istorija moko, kad mūsų artimas yra kiekvienas, kuris yra bėdoje, nepriklausomai nuo religijos, tautybės ar socialinio statuso. Tikras gailestingumas yra ne teorinė idėja, bet veiksmai – padėti tiems, kurie kenčia.
- Samarietis kaip netikėtas herojus: Samarietis, kurio žmonės buvo laikomi žydų priešininkais, tapo palyginimo herojumi, rodydamas, kad gailestingumas ir moralinė vertė nėra susiję su religine ar etnine priklausomybe. Tikrasis artimas yra tas, kuris veikia pagal atjautą, o ne tas, kuris tik formaliai atitinka religinius reikalavimus.
- Kritika formalizmui: Jėzus, pasakodamas šią istoriją, kritikavo tuos, kurie laikėsi religinio formalizmo, bet nesielgė pagal tikrąją moralę. Kunigas ir levitas, nors ir buvo religijos atstovai, neparodė atjautos. Tai rodo, kad moralė neturi būti tik pareigų vykdymas – ji turi būti pagrįsta tikra meile ir gailestingumu.
5. Reikšmė šiuolaikiniame pasaulyje
Gerojo Samariečio istorija išlieka galingu pamokymu šiuolaikiniam pasauliui. Ji primena, kad neturėtume riboti savo atjautos tik tiems, kurie priklauso mūsų bendruomenei, religijai ar tautai. Kiekvienas žmogus, esantis bėdoje, nusipelno pagalbos. Ši istorija skatina mus įveikti išankstinius nusistatymus ir veikti iš meilės bei atjautos kiekvienam, nepaisant skirtumų.
Gerojo Samariečio palyginimas yra vienas iškiliausių Jėzaus mokymų apie gailestingumą ir artimo meilę. Jis iškelia į pirmą vietą veiksmingą atjautą ir parodo, kad tikrasis artimas yra tas, kuris padeda, nepaisant religinių, etninių ar socialinių skirtumų.