Inana ir jos kelionė į požemį yra vienas garsiausių pasakojimų Šumerų mitologijoje ir yra vienas iš seniausių rašytinių mitų apie dievų gyvenimą. Inana, dar žinoma kaip Ištar akadiečių mitologijoje, yra meilės, vaisingumo, karo ir dangaus deivė. Ši istorija apie jos kelionę į požemį yra simboliška mirties ir atgimimo tema ir turi gilią religinę bei dvasinę prasmę.
1. Inana – Šumerų deivė
Inana buvo viena svarbiausių dievybių senovės Mesopotamijoje, ypač Šumere. Ji buvo galinga deivė, valdanti meilę, seksą, vaisingumą ir karą. Jos įvaizdis buvo sudėtingas, nes ji ne tik buvo globėja, teikianti gyvenimą ir vaisingumą, bet ir pavojinga, neprognozuojama jėga, gebanti sunaikinti.
2. Inanos kelionės į požemį priežastis
Požemio pasaulį Šumere valdė Inanos sesuo Ereškigal, kuri buvo mirties ir požemio deivė. Inana nusprendė leistis į požemio pasaulį (vadinamą Kur), siekdama praplėsti savo galią ir užvaldyti visą pasaulį, įskaitant mirties karalystę, arba, pagal kitus pasakojimus, ji norėjo dalyvauti savo sesers vyro, Gugalannos, laidotuvėse.
3. Kelionė per septynis požemio vartus
Kad galėtų patekti į požemio pasaulį, Inana turėjo pereiti pro septynis vartus, kuriuos saugojo Ereškigal tarnai. Kiekviename vartuose jai buvo liepta nusivilkti vieną savo galingų atributų arba papuošalų:
- Karūna,
- Auskarai,
- Karoliai,
- Apsiaustas,
- Diržas,
- Apyrankės,
- Ir galų gale, jos drabužiai.
Kiekvienas iš šių daiktų simbolizavo jos galią ir dievišką statusą. Kai Inana pagaliau pasiekė požemio sostą, ji buvo nuoga ir bejėgė. Tai simbolizuoja žmogaus nuogumą ir bejėgiškumą mirties akivaizdoje, kai niekas – nei turtai, nei galia – nebegali apsaugoti nuo galutinio likimo.
4. Inanos mirtis požemyje
Kai Inana atvyko į savo sesers Ereškigal rūmus, ji buvo pasmerkta mirti. Ereškigal, pavydėdama Inanos galios, įsakė savo tarnams nužudyti ją. Inanos kūnas buvo pakabintas ant kablio kaip negyvas lavonas. Tai simbolizavo ne tik Inanos fizinę mirtį, bet ir jos prarastą dievišką galią bei valdžią.
5. Atgimimas ir sugrįžimas į gyvųjų pasaulį
Nors Inana mirė, jos ištikimas tarnas Ninšuburas laukė jos sugrįžimo ir, po trijų dienų ir trijų naktų, įvykdė Inanos nurodymus. Ninšuburas nuėjo pas dievus Enki ir Enlil prašyti pagalbos. Dievas Enki, kuris buvo išminties ir magijos dievas, išsiuntė du padarus – Kurgarą ir Galatarą – į požemio pasaulį su specialiais gėrimais, kad atgaivintų Inaną.
Jiems pavyko atgaivinti Inaną ir sugrąžinti ją į gyvųjų pasaulį. Tačiau norint išeiti iš požemio pasaulio, reikėjo užpildyti tuščią vietą – kažkas turėjo užimti Inanos vietą kaip mirties pasaulio valdovas. Galiausiai, Inana pasirinko savo vyrą Dumuzi, kuris buvo užėmęs jos sostą ir, rodos, neliūdėjo dėl jos mirties. Dumuzi buvo išsiųstas į požemį, kad pakeistų Inaną, bet vėliau buvo suderinta, jog Dumuzi ir jo sesuo Geštinana keisdamiesi kas šešis mėnesius praleis laiką požemyje. Tai paaiškino metų laikų kaitą – Dumuzi (susijęs su derliumi ir vaisingumu) kiekvienais metais grįždavo į gyvųjų pasaulį pavasarį.
6. Simbolinė reikšmė
Inanos kelionė į požemį turi daug simbolinių reikšmių ir yra svarbi tiek mitologijoje, tiek dvasinėje praktikoje:
- Mirties ir atgimimo ciklas: Inanos istorija atspindi universalią mirties ir atgimimo temą. Tai yra simbolinė kelionė per mirtį į atgimimą, kurią dažnai sieja su žemės ciklais, augmenijos mirimu ir atgimimu.
- Žmogaus pažeidžiamumas: Inanos nuogumas ir bejėgiškumas požemyje simbolizuoja žmogaus pažeidžiamumą ir trapumą mirties akivaizdoje. Tai primena, kad net ir dievai, kurie atstovauja galią ir gyvybę, turi susidurti su mirties neišvengiamumu.
- Perėjimo ritualas: Kelionė per septynis vartus taip pat gali būti interpretuojama kaip perėjimo ritualas, kuriame Inana atiduoda savo materialius atributus ir galiausiai susiduria su gryna tikrove, be jokios apsaugos ar galios.
- Moteriškos galios prigimtis: Inana yra vaisingumo, meilės ir karo deivė, ir jos kelionė į požemį parodo, kaip moteriška jėga ir dieviškumas susiję su gyvenimo, mirties ir atgimimo ciklais. Jos kelionė iliustruoja, kad vaisingumas neatsiejamas nuo mirties ir atgimimo.
Inanos kelionė į požemį yra viena iš seniausių ir labiausiai įkvepiančių mitų apie mirties ir atgimimo ciklą. Inanos istorija pabrėžia, kad net galingiausi dievai turi susidurti su mirtimi ir kad išbandymai bei praradimai yra neatskiriami nuo dvasinio atgimimo ir atsinaujinimo. Šis mitas taip pat yra apie galios pasidalijimą, perėjimus ir metų laikų ciklus, kurie neatsiejami nuo žmogaus gyvenimo ir pasaulio tvarkos.