Deukaliono ir Pyrrhos potvynio istorija yra senovės graikų mitologijos versija apie pasaulinį tvaną, panaši į Biblijos Nojaus arkos istoriją ir kitas senovės civilizacijų potvynių legendas. Ši istorija vaizduoja dievų bausmę žmonijai už jos nuodėmes ir pasaulio atgimimą po didžiulio potvynio. Pagrindiniai šios istorijos veikėjai yra Deukalionas ir jo žmona Pyrrha, kurie tapo vieninteliais žmonėmis, išgyvenusiais tvaną.
1. Žmonijos nuodėmingumas ir dievų bausmė
Pasak legendos, žmonija tapo nuodėminga, pikta ir nepagarbi dievams. Graikų dievų valdovas Dzeusas, pamatęs žmonijos moralinį nuosmukį, nusprendė nubausti žmones ir sunaikinti juos didžiuliu potvyniu. Tai buvo dieviškas sprendimas, skirtas atkurti pasaulį ir išlaisvinti jį nuo netvarkos bei neteisybės.
2. Deukalionas ir Pyrrha
Deukalionas, Prometėjo (graikų mitologijoje jis yra titanų dievas, sukūręs žmones iš molio ir suteikęs jiems ugnį) sūnus, buvo teisus ir dievams atsidavęs vyras. Jo žmona Pyrrha, titano Epimetejo ir Pandoros duktė, taip pat buvo dorovinga moteris. Dėl jų teisumo Dzeusas nusprendė išgelbėti Deukalioną ir Pyrrhą nuo neišvengiamo potvynio.
Prieš prasidedant potvyniui, Prometėjas įspėjo Deukalioną apie artėjančią nelaimę. Vadovaudamiesi Prometėjo patarimais, Deukalionas ir Pyrrha pastatė laivą (arba valtį), kuriuo galėtų išsigelbėti nuo ateinančių vandenų.
3. Potvynis
Kai potvynis prasidėjo, jis užliejo visą pasaulį, sunaikindamas žmoniją ir nuplovęs žemę. Potvynis tęsėsi devynias dienas ir naktis, o Deukaliono ir Pyrrhos laivas plaukiojo po bekraštes vandens platybes. Po devintos dienos vandenys pradėjo slūgti, ir laivas galiausiai sustojo ant Parnaso kalno arba, kai kuriuose variantuose, kitų aukštų kalnų viršūnės.
4. Pasaulio atkūrimas
Po potvynio Deukalionas ir Pyrrha liko vieninteliai gyvi žmonės. Supratę, kad jie vieninteliai išliko, jie kreipėsi į dievus pagalbos, norėdami sužinoti, kaip atkurti žmonių giminę. Jie nuėjo į dievo Temido šventyklą ir paprašė patarimo. Temida patarė jiems „mesti savo motinos kaulus už nugaros“. Iš pradžių Deukalionas ir Pyrrha nesuprato šios pranašystės, bet galiausiai suvokė, kad „motina“ reiškė žemę, o „kaulai“ – akmenis.
Sekdami dievišką patarimą, Deukalionas ir Pyrrha pradėjo mesti akmenis už savo nugaros. Tie akmenys, kuriuos metė Deukalionas, pavirto vyrais, o tie, kuriuos metė Pyrrha – moterimis. Taip buvo atkurta žmonija po potvynio. Ši legenda simbolizuoja žmonijos atgimimą iš gamtos, nes akmenys (žemės kaulai) buvo paversti naujais žmonėmis.
5. Deukalionas ir Pyrrha graikų mitologijoje
Deukalionas ir Pyrrha mitologijoje laikomi naujos žmonijos pradininkais po pasaulinio potvynio. Jie simbolizuoja dievų gailestingumą, teisingumą ir galimybę pradėti naują gyvenimą po didžiulės nelaimės. Jų palikuonys, pasak mitologijos, tapo graikų tautų protėviais.
6. Panašumai su kitomis potvynių istorijomis
Deukaliono ir Pyrrhos potvynio istorija turi daug panašumų su kitais senovės mitais, įskaitant Biblijos Nojaus arkos istoriją ir Mesopotamijos Gilgamešo epo potvynį. Pagrindinės šių mitų temos – žmonijos sunaikinimas dėl nuodėmių ir naujos žmonių kartos sukūrimas – pasikartoja daugybėje senovės kultūrų. Tai rodo, kad pasaulinio potvynio mitas yra universalus ir buvo svarbus skirtingoms civilizacijoms.
Deukaliono ir Pyrrhos istorija yra svarbus graikų mitologijos pasakojimas, simbolizuojantis atgimimą, išsigelbėjimą ir naujos žmonijos pradžią po dieviškos bausmės.