Panteizmas yra filosofinė ir religinė nuostata, pagal kurią Dievas arba dieviškoji esybė yra visatoje ir ją apima, o ne yra atskira nuo jos. Panteistinės religijos ir filosofijos mato dieviškumą kaip imanentą, tai yra, dieviškoji esybė yra visur ir visame, ir nėra atskirta nuo pasaulio. Šios religijos dažnai pabrėžia vienybę tarp Dievo ir gamtos, tikėdamos, kad visata ir Dievas yra neatskiriamai susiję.
Panteistinių religijų ir filosofijų bruožai:
- Dieviškumo visur: Panteistinėse religijose Dievas nėra asmeninis, atskiras subjektas, bet yra visiškai įsiterpęs į visatą ir gamtą. Tai reiškia, kad dieviškumo galima rasti kiekviename gamtos elemente ir visoje kūrinijoje. Panteistai mato Dievą kaip viską, kas egzistuoja, ir nieko nėra išskirta iš dieviškumo.
- Gamtos garbinimas: Panteistinėse tradicijose gamta dažnai yra garbinama kaip dieviškosios esybės išraiška. Gamtos reiškiniai, tokie kaip upės, kalnai ir medžiai, laikomi dieviškojo pavidalu arba jo dalimi, ir todėl jie yra gerbiami ir saugojami.
- Vienybė ir harmonija: Panteizmas dažnai pabrėžia visatos vienybę ir harmoningą tvarką. Pagal šią filosofiją, viskas, kas egzistuoja, yra tarpusavyje susiję ir sukuria visumą. Ši idėja remiasi tikėjimu, kad Dievas ir visata yra vienas ir tas pats.
- Transcendencija ir imanencija: Panteistinėse religijose Dievas yra ne tik transcendentinis (viršijantis materialų pasaulį), bet ir imanentinė (esanti materialiu pasaulyje) jėga. Tai reiškia, kad dieviškumo galima patirti ir pažinti tiesiogiai per gamtos stebėjimą ir dvasinę patirtį.
- Populiarios panteistinės tradicijos:
- Hinduizmas: Nors ne visos hinduizmo tradicijos yra panteistinės, kai kurios, ypač advaita vedanta, gali būti laikomos panteistinėmis, nes jos moko, kad Brahmanas (aukščiausiasis dieviškumas) yra visur ir viskas yra vienas su juo.
- Daoizmas: Daoizmas, ypač jo taoistinė dalis, pabrėžia harmoniją su gamtos „Dao“ arba „Tao“, kuris yra pagrindinis pasaulio principas ir yra visur esančia dieviška jėga.
- Buddhizmas: Nors budizmas nėra tradiciškai panteistinis, kai kurios budistų mokyklos, ypač Mahajana budizmas, gali atitikti panteistinius principus, pabrėždamos visatos vienybę ir visų dalykų tarpusavio priklausomybę.
- Modernios panteistinės filosofijos: Šiuolaikinis panteizmas dažnai apima ekologines ir filosofines nuostatas, kurios pabrėžia žmogaus ryšį su gamta ir dieviškąją harmoniją. Žmonės, praktikuojantys modernų panteizmą, gali naudoti įvairius ritualus, meditacijas ir filosofines refleksijas, kad patirtų ir išreikštų šią dieviškąją vienybę.
Panteistinės religijos ir filosofijos suteikia savitą požiūrį į dieviškumą ir visatą, kuri skiriasi nuo asmeninių, monoteistinių religijų ir daugeliu atvejų pabrėžia harmoningą ryšį tarp žmogaus ir gamtos.