Šolastika (arba scholastika) yra filosofinė ir teologinė kryptis, kuri klestėjo viduramžių Europoje, ypač nuo XI iki XV amžiaus. Ji siekė suderinti krikščioniškąjį tikėjimą su antikinės filosofijos, ypač Aristotelio, principais, naudodama griežtą loginę analizę ir dialektiką. Šolastika buvo pagrindinė viduramžių mokymo ir intelektualinio diskurso forma Europos universitetuose ir vienuolynuose.
Pagrindinės šolastikos savybės:
- Racionali tikėjimo analizė: Šolastikai siekė suprasti ir paaiškinti krikščioniškąjį tikėjimą, naudodami logiką ir filosofinius metodus. Jie manė, kad tikėjimas ir protas nėra prieštaringi, o vienas kitą papildantys. Pagrindinė šolastikos idėja buvo ta, kad tikėjimas gali būti giliai suprastas ir paaiškintas naudojant racionalią analizę.
- Dialektikos metodas: Šolastikoje svarbiausias metodas buvo dialektika – sisteminga priešingų argumentų analizė, siekiant atrasti tiesą. Šis metodas apėmė disputus, kuriuose buvo nagrinėjami įvairūs teologiniai ir filosofiniai klausimai, siekiant suderinti prieštaraujančias nuomones ir atrasti logiškai nuoseklius sprendimus.
- Antikos filosofijos įtaka: Šolastika buvo giliai paveikta antikinės Graikijos filosofijos, ypač Aristotelio. Viduramžių šolastikai studijavo Aristotelio darbus, kurie buvo išversti į lotynų kalbą, ir bandė suderinti jo filosofiją su krikščioniška teologija. Kartu jie taip pat naudojo kitų filosofų, tokių kaip Platonas, idėjas, nors Aristotelis buvo pagrindinis autoritetas.
- Pagrindiniai šolastikai: Tarp žymiausių šolastikos mąstytojų yra Tomas Akvinietis, kuris yra laikomas vienu iš svarbiausių šolastikos atstovų. Jo pagrindinis darbas „Summa Theologica“ yra vienas iš didžiausių šolastinės teologijos pavyzdžių. Kiti žymūs šolastikai yra Anzelmas Kenterberietis, Albertas Didysis, Dunsas Škotas ir Viljamas Ockhamas.
- Mokymo sistema: Šolastika tapo pagrindiniu mokymo metodu viduramžių universitetuose. Filosofija ir teologija buvo dėstoma naudojant šolastinį metodą, kuris apėmė disputus, klausimų nagrinėjimą ir išvadų formulavimą. Šis metodas padėjo sukurti disciplinuotą ir sistemingą požiūrį į mokslą ir teologiją.
- Kritika ir nuosmukis: Nors šolastika buvo dominuojanti intelektualinė tradicija viduramžiais, ji buvo kritikuojama dėl savo pernelyg formalistinio ir abstraktaus požiūrio, kuris, kai kurių kritikų manymu, atitrūko nuo tikrojo religinio gyvenimo ir praktikos. Renesanso ir reformacijos laikotarpiu šolastika pradėjo prarasti savo įtaką, nes atsirado naujos filosofinės ir teologinės kryptys.
- Šolastikos palikimas: Nepaisant kritikos, šolastika turėjo ilgalaikį poveikį Vakarų filosofijai ir teologijai. Ji padėjo sukurti logikos ir filosofinės analizės tradicijas, kurios buvo svarbios vėlesnei Vakarų mąstymo raidai. Net ir šiandien kai kurie šolastikos principai yra naudojami filosofijoje ir teologijoje.
Šolastika yra svarbus intelektualinės istorijos etapas, kuris atspindi viduramžių krikščioniškosios Europos pastangas suderinti tikėjimą su protu. Ši tradicija padėjo suformuoti pagrindinius Vakarų mąstymo principus ir ilgą laiką buvo pagrindinis filosofinės ir teologinės diskusijos metodas Europoje.