Kas yra monofizitizmas?

Monofizitizmas yra krikščioniškoji teologinė doktrina, kuri teigia, kad Jėzus Kristus turi tik vieną, dieviškąją prigimtį, o ne dvi – dieviškąją ir žmogiškąją – kaip tai teigia ortodoksinė krikščionybė. Terminas „monofizitizmas“ kilęs iš graikų kalbos žodžių „monos“ (vienas) ir „physis“ (prigimtis), reiškiančių „viena prigimtis“.

Pagrindinės monofizitizmo savybės:

  1. Kristologinė doktrina: Monofizitai teigia, kad po įsikūnijimo Jėzus Kristus turėjo vieną prigimtį, kuri buvo dieviška arba dieviškai žmogiška, tačiau ne dvi atskiras prigimtis. Jie tikėjo, kad Kristaus dieviškumas taip persmelkė Jo žmogiškumą, kad dvi prigimtys susiliejo į vieną vieningą prigimtį.
  2. Reakcija į Nestorianizmą: Monofizitizmas atsirado kaip reakcija į Nestorianizmą – kitą kristologinę ereziją, kuri teigė, kad Jėzus Kristus turi dvi atskiras prigimtis (dieviškąją ir žmogiškąją), kurios egzistuoja šalia viena kitos, bet nėra vieningos. Monofizitai norėjo pabrėžti Kristaus dieviškumo vienybę, išvengdami to, kas, jų manymu, būtų per daug pabrėžiamas prigimčių atskyrimas.
  3. Eutychijus ir Monofizitizmas: Vienas iš pagrindinių monofizitizmo šalininkų buvo vienuolis Eutychijus, kuris mokė, kad Kristaus žmogiškoji prigimtis buvo „sugerta“ Jo dieviškojoje prigimtyje, sukuriant vieną prigimtį. Eutychijus buvo pasmerktas 449 m. Efezo „plėšikų“ susirinkime, tačiau jo mokymas toliau plito.
  4. Chalkedono susirinkimas: 451 m. įvykęs Chalkedono susirinkimas pasmerkė monofizitizmą kaip ereziją ir patvirtino doktriną, kad Kristus turi dvi prigimtis – visiškai dievišką ir visiškai žmogišką – kurios egzistuoja neatskiriamai, bet neatsimaišiusios. Šis susirinkimas suformulavo vadinamąjį Chalkedono tikėjimo išpažinimą, kuris tapo ortodoksinės krikščionybės pagrindu.
  5. Monofizitų bažnyčios: Po Chalkedono susirinkimo monofizitizmas ir toliau egzistavo kai kuriose krikščionių bendruomenėse, ypač Rytų krikščionybėje. Šios bendruomenės nesutiko su Chalkedono susirinkimo sprendimais ir išsiskyrė į savarankiškas bažnyčias. Tarp jų yra Armėnų apaštalinė bažnyčia, Sirijos ortodoksų bažnyčia (Jakobitų bažnyčia), Koptų ortodoksų bažnyčia Egipte ir Etiopijos ortodoksų bažnyčia. Šios bažnyčios dažnai vadinamos „nechalcedonietiškomis“ arba „orientalinėmis ortodoksų bažnyčiomis“.
  6. Teologiniai ginčai ir skirtumai: Monofizitizmas sukėlė ilgalaikius teologinius ginčus, kurie padalijo krikščioniškąjį pasaulį. Nepaisant to, kad ortodoksinės ir monofizitinės bažnyčios turi skirtingas doktrinas, yra tam tikrų teologinių bendrumų, ir šiuolaikiniais laikais vyksta dialogas tarp šių bendruomenių siekiant geriau suprasti vieni kitus.

Monofizitizmas yra svarbi krikščioniškosios teologijos istorijos dalis, kuri atspindi sudėtingus diskursus apie Kristaus prigimtį ankstyvosios bažnyčios laikais. Nors jis buvo pasmerktas kaip erezija ortodoksinėje krikščionybėje, šis mokymas toliau egzistuoja ir turi reikšmingų pasekmių kai kuriose Rytų krikščionių bažnyčiose.