Šventasis Sinodas yra aukščiausiasis bažnytinės valdžios organas, kuris egzistuoja daugelyje ortodoksų ir Rytų katalikų bažnyčių. Jis sudarytas iš aukščiausio rango dvasininkų, paprastai vyskupų, kurie kolegialiai priima sprendimus dėl svarbiausių bažnyčios reikalų. Sinodas yra atsakingas už bažnyčios doktrinos palaikymą, liturgijos ir kitų bažnytinių reikalų reguliavimą bei administracinius sprendimus.
Pagrindinės Šventojo Sinodo funkcijos ir bruožai:
- Doktrinos priežiūra: Šventasis Sinodas prižiūri ir saugo bažnyčios mokymą, užtikrindamas, kad jis būtų teisingai interpretuojamas ir taikomas. Sinodas taip pat sprendžia bet kokius ginčus, susijusius su doktrina ar teologija.
- Liturgijos reguliavimas: Sinodas reguliuoja ir pritaiko liturgines apeigas, nusprendžia dėl galimų liturginių pokyčių ir jų įgyvendinimo. Tai apima šventųjų skelbimą, šventes ir kitus liturginius klausimus.
- Bažnytinė drausmė: Šventasis Sinodas sprendžia bažnytinės drausmės klausimus, įskaitant dvasininkų elgesio priežiūrą, jų skyrimą, pašalinimą ar perkelimą. Sinodas taip pat gali spręsti moralinius ir drausminius ginčus tarp dvasininkų.
- Administracinės funkcijos: Sinodas yra atsakingas už bažnyčios administravimą, įskaitant sprendimų priėmimą dėl bažnytinės nuosavybės, finansų, bažnytinių institucijų ir jų veiklos priežiūrą.
- Sinodo sudėtis: Šventąjį Sinodą sudaro vyskupai arba patriarchai, priklausomai nuo konkrečios bažnyčios tradicijos. Jis gali būti nuolatinis arba sudarytas ad hoc (laikinai) tam tikriems klausimams spręsti.
- Vietiniai ir visuotiniai sinodai: Yra vietinių sinodų, kurie sprendžia regioninius klausimus, ir visuotinių (ekumeninių) sinodų, kurie sprendžia visos bažnyčios arba net kelių bažnyčių reikalus.
Šventasis Sinodas vaidina esminį vaidmenį bažnytinėje hierarchijoje ir yra svarbiausias organas sprendžiant pagrindinius tikėjimo, doktrinos ir administracijos klausimus. Jis užtikrina, kad bažnyčios veikla būtų suderinta su jos teologiniais principais ir tradicijomis.