Metropolitas yra aukštas dvasininkijos rangas, naudojamas įvairiose krikščioniškose bažnyčiose, ypač Rytų ortodoksų, Rytų katalikų ir kai kuriose kitose bažnyčiose. Terminas „metropolitas“ kilęs iš graikų kalbos žodžio mētropolis, reiškiančio „motininis miestas“. Tradiciškai metropolitas yra vyskupas, kuris vadovauja didesniam ir svarbesniam regionui ar miestui, vadinamam metropolija. Šis titulas dažniausiai reiškia aukštesnę dvasinę ir administracinę atsakomybę bažnyčios hierarchijoje.
Pagrindiniai metropolito bruožai ir funkcijos:
- Vadovavimas metropolijai: Metropolitas yra vyskupas, kuris vadovauja tam tikrai teritorijai, dažnai vadinamai metropolija. Ši teritorija gali apimti kelias vyskupijas arba eparchijas, kurių vyskupai pavaldūs metropolitui.
- Bažnytinė hierarchija: Metropolitas paprastai yra aukščiau kitų vyskupų hierarchijoje, tačiau jis yra pavaldus patriarchui (jei tokia institucija egzistuoja), arba popiežiui, kaip Romos katalikų bažnyčios atveju.
- Liturginės funkcijos: Metropolitas turi teisę atlikti tam tikras liturgines funkcijas, kurios gali būti priskiriamos tik aukštesnio rango dvasininkams. Tai gali apimti įvairių šventimų ir kitų bažnytinių apeigų atlikimą.
- Simbolinis vaidmuo: Metropolitas dažnai laikomas simboline figūra, atstovaujančia bažnyčios vienybę tam tikrame regione. Jis gali turėti tam tikras ceremonines privilegijas ir būti reikšmingas religinis autoritetas regione.
- Administracinės pareigos: Metropolitas gali turėti administracinių funkcijų, įskaitant priežiūrą ir sprendimų priėmimą dėl svarbių bažnytinių klausimų savo metropolijoje.
Skirtingose bažnyčiose metropolito funkcijos ir statusas gali skirtis, tačiau iš esmės jis visada yra svarbi dvasinė ir administracinė figūra bažnytinėje hierarchijoje.