Ozyris yra vienas iš žymiausių ir svarbiausių dievų senovės Egipto mitologijoje. Jis buvo mirties, prisikėlimo ir pomirtinio gyvenimo dievas, taip pat teisėtumo ir tvarkos simbolis. Ozyrio mitas buvo ypač reikšmingas Egipto religijoje, nes jis padėjo suformuoti egiptiečių supratimą apie mirtį ir pomirtinį gyvenimą, kurie buvo esminiai jų dvasinėje praktikoje.
Ozyris buvo laikomas pirmuoju Egipto faraonu, kuris atnešė civilizaciją, įstatymus ir žemdirbystę į Egiptą. Pagal mitą, jis buvo nužudytas savo brolio Seto, kuris pavydėjo jo valdžios. Setas sukapojo Ozyrį į gabalus ir išsklaidė juos po visą Egiptą. Ozyrio žmona, deivė Izidė, kartu su seserimi Neftide, surinko jo kūno dalis ir, naudodama magiją, grąžino jam gyvybę. Po prisikėlimo Ozyris tapo mirusiųjų pasaulio valdovu.
Egiptiečiai tikėjo, kad Ozyris yra teisėjas pomirtiniame pasaulyje. Kai žmogus mirė, jo siela turėjo stoti prieš Ozyrio teismą, kur buvo vertinami jo gyvenimo darbai. Ozyris valdė Anu (mirusiųjų pasaulį), kur sielos, kurios buvo vertos, galėjo tęsti amžinąjį gyvenimą. Šis tikėjimas skatino egiptiečius siekti moralės, teisumo ir garbingumo savo gyvenime.
Ozyrio kultas buvo plačiai paplitęs visoje Egipte. Jis buvo garbinamas daugelyje šventyklų, bet ypač svarbus buvo Abidos miestas, kuris buvo pagrindinis jo kulto centras. Abidoje buvo pastatyta didinga šventykla, kurioje buvo atliekamos sudėtingos religinės ceremonijos, skirtos Ozyrio pagerbimui.
Ozyris dažnai buvo vaizduojamas kaip žmogus su faraono karūna ir simbolinėmis drabužiais, laikantis skeptrą ir vėzdelį – valdžios ir derliaus simbolius. Jo oda dažnai buvo žalios spalvos, simbolizuojant atgimimą ir vaisingumą, arba juoda, susijusi su žeme ir derliumi.
Ozyris tapo vienu iš centrinių dievų egiptiečių religinėje tradicijoje, įkūnijantis pomirtinį gyvenimą, teisingumą ir atgimimą. Jo mitas ir garbinimas turėjo didelę įtaką egiptiečių kultūrai, formuojant jų požiūrį į mirtį, teisingumą ir dvasinį gyvenimą.