Evangelija pagal Joną yra viena iš keturių kanoninių Evangelijų, kurios sudaro Naująjį Testamentą. Ji yra paskutinė iš keturių Evangelijų, parašyta maždaug 90–100 m. po Kr., ir tradiciškai priskiriama apaštalui Jonui, nors kai kurie šiuolaikiniai mokslininkai mano, kad ją galėjo parašyti kitas Jonas, vadinamas „Jonas Teologas“ arba „Jonas iš Efeso“.
Turinys ir struktūra
Evangelija pagal Joną išsiskiria iš kitų trijų Evangelijų (Matheuso, Markaus ir Luka) savo stiliumi ir turiniu. Ji turi unikalų požiūrį į Kristaus gyvenimą ir misiją ir yra žinoma dėl savo gilios teologinės ir filosofinės refleksijos. Pagrindiniai Evangelijos pagal Joną elementai yra šie:
- Įvadas ir Kristaus dieviškumas (1, 1-18):
- Evangelija prasideda garsiu prologu, kuriame pateikiamas Kristaus dieviškumas ir Jo ryšys su Dievu Tėvu: „Iš pradžių buvo Žodis, ir Žodis buvo pas Dievą, ir Žodis buvo Dievas.“
- Prologas akcentuoja, kad Jėzus yra „Žodis“, per kurį Dievas sukūrė pasaulį ir kuris tapo žmogumi.
- Kristaus viešas tarnavimas (1, 19-12, 50):
- Šioje dalyje aprašomi įvairūs Kristaus stebuklai, pamokslai ir dialogai su žmonėmis. Ypatingas dėmesys skiriamas Kristaus stebuklams, tokiems kaip Lozoriaus prikėlimas ir vandens pavertimas vynu.
- Pateikiamos ir ilgai suformuotos kalbos bei diskusijos su įvairiomis grupėmis, įskaitant fariziejus ir samarietes.
- Kristaus paskutinės dienos ir kančia (13-19 skyriai):
- Aprašomi paskutiniai Kristaus gyvenimo įvykiai: Paskutinė vakarienė, Jėzaus maldos Gėtsemanėje sode, areštas, teismas ir kryžiaus mirtis.
- Ypatingas dėmesys skiriamas Kristaus paskutinėms kalboms savo mokiniams ir Jo maldai už juos.
- Kristaus prisikėlimas ir paskutiniai pasirodymai (20-21 skyriai):
- Pateikiamas Kristaus prisikėlimas ir pasirodymai mokiniams. Evangelija baigiasi ypatingu dialogu tarp Kristaus ir apaštalo Petro, kuriame Kristus užduoda Petro klausimą „Ar tu myli mane?“ ir paskiria jį kaip „ganytoją“ savo avims.
Pavyzdinis tekstas iš Evangelijos pagal Joną
Štai fragmentas iš Jono 3, 16, vienas iš žymiausių ir dažniausiai cituojamų tekstų iš šios Evangelijos:
„Dievas taip mylėjo pasaulį, kad atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris tiki jį, nežūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą.“
Evangelija pagal Joną turi didelę reikšmę krikščioniškoje teologijoje dėl savo ypatingo akcento į Kristaus dieviškumą ir Jo santykį su Dievu Tėvu. Ji taip pat pateikia gilų Kristaus mokymo ir misijos supratimą, kuris papildė ir praturtino ankstesnių Evangelijų vaizdą apie Jėzų. Johano Evangelija yra svarbi dėl savo teologinių įžvalgų apie amžinąjį gyvenimą, meilę ir išgelbėjimą, ir yra dažnai studijuojama dėl savo unikalios vizijos ir filosofijos.