„Meilės himnas“ (1 Korintiečiams 13) yra vienas iš labiausiai žinomų ir dažniausiai cituojamų biblinės literatūros tekstų. Šis skyrius iš Pauliaus laiško korintiečiams apibūdina meilę, jos esmę ir vertę, ir jis dažnai yra naudojamas kalbose, literatūroje ir net kasdieniame gyvenime.
Keletas svarbių citatų ir pastraipų iš šio skyriaus:
„Meilė ilgai kantri, maloninga yra. Meilė nemezga pykčio, nelaiko blogo. Ji nesidžiaugia neteisybe, bet džiaugiasi su tiesa. Ji viską atlaiko, viską tiki, viską viltį turi, viską kantriai pakelia.“ (1 Korintiečiams 13:4-7)
Šios eilutės apibūdina meilę kaip kantrią, maloningą, nesidžiaugiančią blogiu ir viską atlaikančią jėgą. Meilė yra nesavanaudiška ir ištikima, neapsiriboja momentinėmis emocijomis, bet siekia visapusiško gėrio ir tiesos.
„Meilė niekada nesibaigia. O, jei pranašystės, jos pasibaigs; jei kalbos, jos nutrauks; jei žinios, jos pražus. Nes mūsų žinios dalinės, ir mūsų pranašystės dalinės; bet kai ateis pilnatvė, tai, kas dalinis, pasibaigs.“ (1 Korintiečiams 13:8-10)
Šios eilutės pabrėžia, kad meilė yra amžina ir nepalyginamai svarbesnė už kitas dvasines dovanas, tokias kaip pranašystės ar žinios, kurios yra laikinos ir dalinės.
„Dabar liko tik trys dalykai: tikėjimas, viltis ir meilė; o didžiausia iš jų yra meilė.“ (1 Korintiečiams 13:13)
Ši eilutė akcentuoja meilės išskirtinumą ir didumą tarp kitų dvasinių vertybių. Meilė laikoma pagrindiniu principu, kuris yra viršesnis už tikėjimą ir viltį, nes ji yra amžina ir visapusiška.
Šis skyrius yra universalus ir įkvepiantis tekstas, kuris skatina žmones vertinti ir praktikuoti tikrąją meilę kasdieniame gyvenime.