Kas yra monoteizmas?

Monoteizmas yra religijos arba tikėjimo sistema, kurioje pripažįstamas vienintelis Dievas, laikomas visagalė, visur esanti ir visažinė būtybė. Ši sąvoka yra priešpriešinama politeizmui, kuriame tikima daugeliu dievų, ir panteizmui, kur dievybė laikoma visko dalimi arba tapatinama su visata.

Pagrindinės monoteistinės religijos:

Monoteizmas yra pagrindinė tikėjimo forma keliuose didžiausiuose pasaulio religiniuose tikėjimuose:

  1. Judaizmas: Judaizmas yra viena iš seniausių monoteistinių religijų. Jis tiki vienu Dievu, kurio vardas hebrajų kalba yra Jehova arba Jahvė. Dievas judaizme yra visagalė būtybė, kuri sukūrė pasaulį ir su kuria Izraelio tauta sudarė sandorą.
  2. Krikščionybė: Krikščionybėje taip pat tikima vienu Dievu, tačiau jis suvokiamas kaip Šventoji Trejybė, apimanti tris asmenis: Tėvą, Sūnų (Jėzų Kristų) ir Šventąją Dvasią. Nors tai yra viena Dievybė, ji pasireiškia trimis skirtingais asmenimis.
  3. Islamas: Islamas yra griežtai monoteistinė religija, tikinti vienu Dievu, vadinamu Alachu. Islamas pabrėžia Dievo vieningumą (tauhid) ir nepripažįsta jokio dievo ar dievybės, išskyrus Alachą. Pranašas Mahometas laikomas paskutiniu Dievo pasiuntiniu, kuris atskleidė Dievo valią žmonijai per Koraną.
  4. Sikhizmas: Sikhizmas taip pat yra monoteistinė religija, kilusi Indijoje. Sikhai tiki vienu Dievu, kuris yra beformis, visagalis ir visur esantis. Dievas yra visų kūrinių kūrėjas ir globėjas.

Monoteizmo savybės:

  • Dievo vienybė: Monoteizmas akcentuoja vieno dievo egzistavimą, kuris yra absoliutus, nedalomas ir nepriklausomas nuo jokios kitos būtybės ar jėgos.
  • Dievo atributai: Monoteistiniuose tikėjimuose Dievas dažnai laikomas visagaliu (galiu viską), visur esančiu (esamu visur) ir visažiniu (žinančiu viską). Jis yra laikomas visų kūrinių ir visatos kūrėju bei valdovu.
  • Moralinė ir etinė tvarka: Monoteizmas paprastai susijęs su aiškiai apibrėžtomis moralinėmis ir etinėmis taisyklėmis, kurias tikintieji turi laikytis. Šios taisyklės dažnai yra perduodamos per šventuosius raštus arba pranašus.

Istorinė ir filosofinė reikšmė:

Monoteizmas turėjo didelę įtaką religinei, kultūrinei ir socialinei istorijai. Jis prisidėjo prie vieningo religijos, įstatymų ir valdžios suvokimo, kuris dažnai darė įtaką tautų formavimuisi ir kultūriniam identitetui. Filosofiškai monoteizmas skatina idėją, kad viskas, kas egzistuoja, turi vieną bendrą kilmę ir tikslą, suteikdamas gyvenimui prasmę ir kryptį.