Altorius yra šventas stalas arba struktūra, naudojama religiniams ritualams ir apeigoms atlikti. Jis paprastai yra pagrindinis religinių ceremonijų centras, ypatingai krikščionybėje, kur jis yra naudojamas eucharistijos aukai – pagrindinei liturgijos daliai, kurioje švenčiamas Kristaus kūnas ir kraujas per duoną ir vyną.
Krikščionių bažnyčiose altorius dažnai yra įrengtas centrinėje bažnyčios dalyje, vadinamoje presbiteriumu arba šventove, ir dažnai yra dekoruotas kryžiumi, žvakėmis, gėlėmis bei kitais religiniais simboliais. Altoriaus vieta ir apipavidalinimas yra labai reikšmingi, nes jie simbolizuoja dieviškumo buvimą ir auką Dievui.
Altoriai egzistuoja ne tik krikščionybėje. Kitos religijos taip pat turi savo altorius, kurie naudojami skirtingiems tikslams, pavyzdžiui, aukojimo ceremonijoms, maldų vietoms ar meditatyviniam susikaupimui. Pavyzdžiui, senovės Romos ir Graikijos kultūrose altoriai buvo naudojami aukoms dievams atnašauti, tuo tarpu induizmo šventyklose altoriai yra vietos, kuriose aukojamos gėlės, vaisiai ir smilkalai dievams.
Altorius yra simbolinis ir funkcionalus religinių apeigų elementas, kuris reprezentuoja šventą erdvę, kurioje vyksta bendravimas tarp dieviškosios sferos ir žmogaus. Jis suteikia ritualui vietą ir struktūrą, padėdamas sukurti ypatingą, transcendentinę atmosferą, kurioje tikintieji gali patirti dvasinį ryšį su dievybe ar dievybėmis.