Hari Krišna, dažnai vadinamas tiesiog “Krišna”, yra viena iš pagrindinių Dievybių hinduizmo religijoje, ypač svarbi vaišnavizmui, kuris yra viena iš pagrindinių hinduizmo šakų. Krišna yra laikomas aštuntuoju Viešpaties Višnu avataru (inkarnacija) ir yra garbinamas kaip Aukščiausiasis Dievas. Krišnos garbinimas ir jo mokymai yra labai svarbūs hinduizmo tradicijoje ir turi didelę reikšmę tiek religinėje, tiek kultūrinėje plotmėje.
Terminas “Hari Krišna” taip pat yra susijęs su tarptautiniu dvasiniu judėjimu, žinomu kaip Tarptautinė Krišnos sąmonės draugija (angl. International Society for Krishna Consciousness, ISKCON). Šis judėjimas buvo įkurtas 1966 metais Niujorke A. C. Bhaktivedantos Svamio Prabhupados, kuris siekė skleisti Krišnos sąmonės mokymą Vakarų pasauliui. ISKCON šalininkai dažnai vadinami “Hari Krišnos” vardu dėl jų polinkio giedoti mantrą “Hare Krišna, Hare Krišna, Krišna Krišna, Hare Hare; Hare Rama, Hare Rama, Rama Rama, Hare Hare”. Ši mantra yra laikoma galinga malda ir meditacijos forma, padedanti susijungti su dieviškumu ir ugdyti Krišnos sąmonę.
Hari Krišna judėjimo pasekėjai laikosi tam tikrų dvasinių principų, tokių kaip vegetariška mityba, atsisakymas alkoholio, tabako ir narkotikų, taip pat celibatas ne santuokoje. Jie praktikuoja reguliarią meditaciją, mantros giedojimą ir dalyvauja bendruomeniniuose renginiuose bei pamaldose.
Judėjimo šalininkai taip pat garsėja savo misionieriška veikla ir viešomis procesijomis, per kurias gieda Krišnos vardą, dalija religines literatūras ir maistą. Hari Krišna judėjimas tapo gerai žinomas visame pasaulyje, ypač dėl savo dvasinio ir kultūrinio indėlio, įskaitant festivalį “Ratha Yatra”, kuris pritraukia dideles minias tiek Indijoje, tiek kitose šalyse.
Dainavimas „Hari Krišna, Hari Krišna“ yra dalis Krišna bhakti arba Harinama sankirtanos, kuri yra dvasinė praktika, skirta atsidavimui Krišnai. Tai yra garsios mantrų meditacijos dalis, kurioje dainuojami šventi dievo vardai, ypač Krišnos ir Hario. Ši praktika yra svarbi bhakti jogoje, kuri pabrėžia dieviškojo atsidavimo ir meilės Dievui kelią.
Šios mantrų dainavimo esmė yra susijusi su:
- Krišnos vardo šlovinimu: Krišna laikomas meilės, džiaugsmo ir gėrio dievu. Dainuojant jo vardą, manoma, kad žmogus priartėja prie dieviškumo ir dvasinio sąmoningumo.
- Hari yra dar vienas Krišnos vardas, kuris reiškia „Tas, kuris pašalina kliūtis“. Jis simbolizuoja atleidimą ir dvasinę išlaisvinimą.
Šis dainavimas ypač paplitęs Hare Krišna judėjime, kuris siekia skleisti dvasinį Krišnos sąmoningumą per mantrų giedojimą. Viena iš populiariausių mantrų yra „Hare Krišna Maha Mantra“:
„Hare Krišna, Hare Krišna, Krišna Krišna, Hare Hare, Hare Rama, Hare Rama, Rama Rama, Hare Hare“.
Ši mantra apima Krišnos (meilės dievo) ir Ramo (dar vieno Višnu avataro) vardus, ir ją dainuojant tikima, kad galima pasiekti dievišką sąmoningumą, išvalyti protą nuo negatyvių minčių ir sustiprinti ryšį su Krišna.
Dainavimas ar kartojimas šios mantrų yra laikomas bhakti jogos dalimi, kurioje svarbiausias yra atsidavimas Dievui. Tai yra paprastas, bet galingas būdas valyti protą, išlaisvinti dvasines energijas ir stiprinti meilę Dievui.