Mečetė yra islamo maldos namai, kuriuose musulmonai renkasi bendrai melstis, mokytis ir atlikti įvairias religines veiklas. Žodis „mečetė“ kilęs iš arabų kalbos žodžio „masjid“, kuris reiškia „vieta, kur nusilenkiama“. Mečetė yra ne tik maldos vieta, bet ir bendruomenės centras, kur vyksta religiniai mokymai, socialiniai susitikimai ir kiti svarbūs renginiai.
Mečetėse musulmonai renkasi penkis kartus per dieną atlikti bendras maldas, vadinamas salat. Penktadienį, kuris laikomas šventa diena islame, mečetėse vyksta ypač svarbi bendruomeninė malda – džuma. Šios maldos metu imam (dvasinis vadovas) veda pamaldas ir skaito pamokslą, vadinamą chotba.
Architektūriškai mečetės gali būti labai įvairios, priklausomai nuo regiono, kultūros ir laikotarpio, tačiau daugelis jų turi tam tikrus bendrus bruožus. Pagrindinė mečetės dalis yra maldos salė, kuri paprastai yra paprasta, be suolų ar kėdžių, kad tikintieji galėtų melstis ant grindų. Malda atliekama atsigręžus į Meką, todėl mečetėje yra nurodyta kryptis – qibla, kurią žymi mihrabas, niša maldos sienoje. Daugelis mečečių taip pat turi minaretus – aukštus bokštus, iš kurių muedzinas kviečia tikinčiuosius į maldą.
Mečetė yra ne tik vieta individualiai ir kolektyvinei maldai, bet ir dvasinio ir socialinio gyvenimo centras. Čia musulmonai mokosi apie savo tikėjimą, dalijasi bendruomenės naujienomis, o dažnai ir teikia pagalbą tiems, kuriems jos reikia. Mečetėse taip pat gali vykti įvairūs renginiai, kaip vestuvės, laidotuvės, ar kiti svarbūs bendruomenės gyvenimo momentai.
Mečetė yra neatsiejama islamo kultūros ir religinės praktikos dalis, simbolizuojanti ne tik vietą, kurioje atliekama malda, bet ir bendruomenės vienybę, dvasingumą bei atsidavimą Dievui.