Jėzus yra centrinė krikščionybės figūra, laikomas Dievo Sūnumi ir žmonijos Gelbėtoju. Krikščionys tiki, kad Jėzus Kristus yra Mesijas, pranašautas Senojo Testamento raštuose, ir kad Jo gyvenimas, mokymai, mirtis ir prisikėlimas yra pagrindas krikščioniškam tikėjimui.
Jėzus gimė maždaug 4–6 metais prieš mūsų erą Betliejuje, Judėjoje (dabartinėje Palestinoje), o jo motina Marija buvo jauna žydė, kuri, kaip manoma, nebuvo fiziškai apvaisinta, bet pradėjo kūdikį Šventosios Dvasios veikimu. Šis įvykis yra vadinamas nekaltu prasidėjimu. Jėzaus gimimas laikomas Dievo įsikūnijimu – Dievas tapo žmogumi, kad atpirktų žmonijos nuodėmes.
Jėzus augo Nazarete ir gyveno paprastą gyvenimą, tačiau apie 30-uosius savo gyvenimo metus pradėjo viešą tarnystę. Jis keliaudamas skelbė Dievo karalystę, mokė apie meilę, atleidimą, atjautą ir teisingumą. Jėzus taip pat atliko stebuklus, gydė ligonius, atkūrė regėjimą akliesiems ir net prikėlė mirusiuosius. Jo mokymai, tokie kaip Kalno pamokslas, kuriame jis skelbė „palaimintieji yra neturtingi dvasioje, nes jų yra dangaus karalystė“, tapo pagrindinėmis krikščioniškojo tikėjimo vertybėmis.
Nepaisant savo šventumo ir gerumo, Jėzus susidūrė su priešiškumu ir buvo apkaltintas piktžodžiavimu, nes teigė esąs Dievo Sūnus. Galiausiai, Jėzus buvo suimtas, nuteistas ir nukryžiuotas romėnų valdytojo Poncijaus Piloto valdymo metu Jeruzalėje. Krikščionys tiki, kad Jėzaus mirtis ant kryžiaus buvo aukos aktas, per kurį jis prisiėmė žmonijos nuodėmes, taip suteikdamas žmonėms galimybę būti išgelbėtiems ir atgauti amžinąjį gyvenimą.
Trečią dieną po mirties Jėzus prisikėlė iš numirusių, kaip buvo pranašauta. Šis prisikėlimas yra svarbiausias įvykis krikščionių tikėjime, simbolizuojantis pergalę prieš nuodėmę ir mirtį. Po prisikėlimo Jėzus pasirodė savo mokiniams, mokė juos ir galiausiai pakilo į dangų.
Jėzaus gyvenimas ir mokymai sudaro Naujojo Testamento pagrindą, o jo įtaka žmonijos istorijai yra didžiulė. Jėzus yra gerbiamas ne tik krikščionių, bet ir daugelio kitų religijų, įskaitant islamą, kuriame jis laikomas svarbiu pranašu.
Žymiausi Jėzaus žodžiai:
„Mylėk savo artimą kaip save patį“
(Mato 22:39)
Jėzaus pamokymas apie meilę ir atjautą artimui.
„Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas“
(Jono 14:6)
Jėzus kalba apie savo unikalią vietą dvasinėje kelionėje pas Dievą.
„Palaiminti taikdariai, nes jie bus vadinami Dievo vaikais“
(Mato 5:9)
Dalys iš Jėzaus kalbos ant kalno, kuriose Jis moko apie palaimą.
„Kas neturi nuodėmės, tegu pirmas meta akmenį“
(Jono 8:7)
Žodžiai skirti tiems, kurie norėjo nubausti moterį už neištikimybę, primenantys atjautą ir atleidimą.
„Atleisk jiems, Tėve, nes jie nežino, ką daro“
(Luko 23:34)
Jėzaus žodžiai kryžiaus kankinimo metu, rodantys jo atlaidumą net priešams.
„Tad viskas, ko norite, kad jums darytų žmonės, ir jūs jiems darykite“
(Mato 7:12)
Tai vadinamoji Auksinė taisyklė, kuria Jėzus moko apie etinį elgesį.
„Kas nori eiti paskui mane, teatsižada savęs, teima savo kryžių ir teseka manimi“
(Mato 16:24)
Kvietimas sekti Jėzų net sunkiausiomis aplinkybėmis.
„Mano karalystė ne iš šio pasaulio“
(Jono 18:36)
Jėzus aiškina, kad Jo misija yra dvasinė, ne pasaulietinė.
„Eik, ir daugiau nebenusidėk“
(Jono 8:11)
Jėzaus raginimas moteriai, sugautai svetimaujant, atleisti, bet taip pat keisti savo gyvenimą.
„Kas valgo šią duoną, gyvens per amžius“
(Jono 6:51)
Jėzus kalba apie save kaip amžinojo gyvenimo šaltinį.
Žymiausios citatos iš Biblijos, kurios kalba apie Jėzų ir jo svarbą krikščionims:
- „Pradžioje buvo Žodis. Tas Žodis buvo pas Dievą, ir Žodis buvo Dievas.“
(Jono 1:1)
Ši citata iš Evangelijos pagal Joną atskleidžia Jėzaus dieviškąją prigimtį. - „Štai mergelė pradės, pagimdys sūnų, ir jie vadins jį Emanueliu, tai reiškia: ‘Dievas su mumis’.“
(Mato 1:23)
Pranašystė apie Jėzaus gimimą, atspindinti Jo dieviškąjį vaidmenį. - „Nes Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą.“
(Jono 3:16)
Viena iš garsiausių Biblijos eilučių apie Dievo meilę ir Jėzaus išganingą misiją. - „Jėzus tarė: Aš esu pasaulio šviesa. Kas seka manimi, nevaikščios tamsybėse, bet turės gyvenimo šviesą.“
(Jono 8:12)
Jėzaus žodžiai apie Jo kaip šviesos ir tiesos šaltinį. - „Jis yra nematomojo Dievo atvaizdas, visos kūrinijos pirmagimis.“
(Kolosiečiams 1:15)
Apibūdinimas, pabrėžiantis Jėzaus, kaip Dievo atspindžio, vaidmenį. - „Aš ir Tėvas esame viena.“
(Jono 10:30)
Jėzaus teiginys apie Jo ir Dievo vienybę. - „Jis buvo sužeistas dėl mūsų nusižengimų, sumuštas dėl mūsų kalčių. Jis atnešė mums ramybę, ir jo žaizdomis mes esame išgydyti.“
(Izaijo 53:5)
Senojo Testamento pranašystė apie Mesiją, kurią krikščionys taiko Jėzui. - „Ir Viešpats Dievas jam suteiks jo tėvo Dovydo sostą. Jis viešpataus Jokūbo namuose per amžius, ir jo karalystei nebus galo.“
(Luko 1:32–33)
Pranešimas apie Jėzaus amžinąjį viešpatavimą. - „Nes Sūnus Žmogaus atėjo ne kad jam tarnautų, bet pats tarnauti ir savo gyvybę atiduoti kaip išpirką už daugelį.“
(Mato 20:28)
Jėzaus misijos apibūdinimas kaip atpirkėjo. - „Štai Dievo Avinėlis, kuris naikina pasaulio nuodėmę.“
(Jono 1:29)
Jono Krikštytojo žodžiai, pranašaujantys Jėzaus auką už nuodėmes.