Senovės graikai labai gerai pažinojo savo dievu, žinojo netgi jų šeimų istorijas ir charakterius. Dievai gyveno ant Olimpo kalno, juos valdė Dzeusas.
Senovės Romos dievai žmonėms nebuvo tokie suprantami. Bet kai romėnai nukariavo Graikiją, jie perėmė ir graikų dievus, tik pavadino juos naujais vardais ir sutapatino su savais dievais.
Senovės Graikijos ir Romos dievai:
Arėjas / Marsas – smarkus ir valdingas karo dievas.
Afroditė / Venera – meilės, grožio ir vaisingumo deivė.
Apolonas – avių ir galvijų, šaudymo iš lanko, muzikos, pranašysčių ir medicinos dievas. Kaip Febas “šviesusis”, jis buvo ir saulės dievas.
Artemidė / Diana – medžioklės, vaisingumo ir gimdymo deivė.
Asklepijus / Eskulapas – gydymo dievas. Jo lazda su apsivyniojusiomis gyvatėmis tebėra medicinos simbolis.
Atėnė / Minerva – karo ir amatų deivė.
Demetra / Cerera – javų ir pasėlių (žemdirbystės ir derlingumo) deivė.
Dionisas / Bakchas – siejamas su požemio karalyste ir su pasėliais, vaisiais ir vyndaryste. Dioniso garbinimui būdingi ekstaziniai šokiai ir orgijos.
Hefaistas / Vulkanas – ugnies, ypač vulkanų, ir kalvystės dievas. Taip pat amatų globėjas.
Hera / Junona – Dzeuso žmona. Santuokos, gimdymo, moterų globėja.
Hermis / Merkurijus – dievų pasiuntinys. Taip pat prekybos, pirklių dievas.
Hestija / Vesta – židinio, šeimos ir namų deivė.
Poseidonas / Neptūnas – iš pradžių vadintas “žemės kratytoju”, žemės drebėjimų sukėlėju, bet vėliau virtęs ir jūros dievu.
Dzeusas / Jupiteris – dievų ir žmonijos tėvas, nors ir nekūrėjas. Taip pat dangaus ir oro dievas.
Prasidėjus helenizacijai, pačioje visuomenės viršūnėje buvo helenizuoti valdovai, kurie pasiskelbė esą dieviški. Tikėta, kad Aleksandras, kurio herojiškais žygdarbiais niekas neabejojo, po mirties buvo priimtas į dievų tarpą, kaip anksčiau Heraklis. Tai netrukus išsigimė į visuotinį karalių sudievinimą.
Panaši situacija buvo ir Romoje, kai nužudė Julijų Cezarį (44m. pr. Kr.)