Asirų karaliai stengėsi mėgdžioti babiloniečius, kurių kultūra buvo daug senenė. Jie garbino tuos pačius dievus, tik svarbiausias jų, tapatinamas su Eniliu, buvo Ašūras, dievas, kurio vardu buvo vadinamas kraštas. Šio dievo pagalba bei jo garbei, asirai kovodavo ir užgrobdavo kitus valstybes. Nukariavę kraštą, asirai nesikišdavo į vietos religiją, jei žmonės būdavo nuolankūs – leisdavo laikytis jiems senų papročių. Tačiau jei jie maištaudavo, tai jų dievus tekdavo paimti į nelaisvę ir pastatyti asirų šventyklose. Paprastai jie būdavo gerbiami ir kartais sugrąžinami, jei sukilęs kraštas vėl tapdavo paklusnus nukariautojams.