LAIŠKO ĮŽANGA
1Sveikinimai, padėka 1Paulius, Dievo valia pašauktas Kristaus Jėzaus apaštalas, ir brolis Sostenas – 2Dievo bendrijai Korinte, pašvęstiesiems Kristuje Jėzuje, pašauktiesiems šventiesiems ir visiems, kurie šaukiasi mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus vardo kiekvienoje vietoje pas juos ir pas mus. 3Malonė jums ir ramybė nuo Dievo, mūsų Tėvo, ir Viešpaties Jėzaus Kristaus!
4Aš nuolat už jus dėkoju Dievui, kad dėl Jėzaus Kristaus Dievas suteikė jums savo malonę. 5Per jį jūs praturtėjote visa kuo – visokiu žodžiu ir pažinimu – 6ir Kristaus liudijimas tapo tvirtas. 7Todėl jums, laukiantiems mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus apsireiškimo, nestinga jokios malonės dovanos.
8Jis ir stiprins jus iki galo, kad išliktumėte nenusikaltę mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus dienai.
9Ištikimas yra Dievas, kuris jus pašaukė į savo Sūnaus, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus bendrystę.
SUSISKALDYMAS IR PAPIKTINIMAI
Korinto bažnyčioje atsiradusios partijos
Tikinčiųjų susiskaldymas 10Broliai, Viešpaties Jėzaus Kristaus vardu maldauju jus, kad visi vienaip sutartumėte ir pas jus nebūtų susiskaldymų, kad būtumėte vienos dvasios ir vienos minties. 11Mat Chlojės namiškiai pranešė man apie jus, mano broliai, kad tarp jūsų esama kivirčų. 12Turiu omenyje tai, kad iš jūsų yra tokių, kurie sako: “Aš esu Pauliaus”, “aš – Apolo”, “aš – Kefo”, “o aš – Kristaus”. 13Argi Kristus padalytas? nejaugi Paulius buvo už jus nukryžiuotas? negi vardan Pauliaus buvote pakrikštyti? 14Dėkui Dievui, kad pas jus nieko daugiau nekrikštijau, išskyrus Krispą ir Gajų, 15todėl niekas negali pasakyti, jog jūs buvote pakrikštyti mano vardu.
16Tiesa, esu pakrikštijęs ir Stepono namus, o daugiau nežinau, ar ką besu pakrikštijęs.
Pasaulio išmintis ir kryžiaus paikybė 17Kristus nesiuntė manęs krikštyti, bet Evangelijos skelbti, tiktai ne žodžių išmintimi, kad Kristaus kryžius neliktų be galios.
18Mat žodis apie kryžių tiems, kurie eina į pražūtį, yra kvailystė, o mums, einantiems į išganymą, jis yra Dievo galybė. 19Juk parašyta:
Sunaikinsiu išmintingųjų išmintį,
niekais paversiu gudriųjų gudrybę.
20Kur išminčius? kur Rašto aiškintojas? kur šio pasaulio tyrinėtojas? Argi Dievas nepavertė pasaulio išminties kvailyste? 21O kadangi pasaulis savo išmintimi Dievo nepažino iš Dievo išminties veikalų, tai Dievas panorėjo skelbimo kvailumu išgelbėti tuos, kurie tiki. 22Žydai reikalauja stebuklų, graikai ieško išminties, 23o mes skelbiame Jėzų nukryžiuotąjį, kuris žydams yra papiktinimas, pagonims – kvailystė. 24Bet pašauktiesiems – tiek žydams, tiek graikams – mes skelbiame Kristų, kuris yra Dievo galybė ir Dievo išmintis. 25Dievo kvailybė išmintingesnė už žmones ir Dievo silpnybė galingesnė už žmones.
26Tik pažvelkite, broliai, kas gi jūs, pašauktieji, esate? Žmonių akimis žiūrint, nedaug tarp jūsų tėra išmintingų, nedaug galingų, nedaug kilmingų.
27Bet Dievas pasirinko, kas pasauliui atrodo kvaila, kad sugėdintų išminčius. Dievas pasirinko, kas pasauliui silpna, kad sugėdintų galiūnus. 28Ir tai, kas pasaulio akims – žemos kilmės, kas paniekinta, ko nėra, Dievas pasirinko, kad niekais paverstų tai, kas laikoma kažin kuo, – 29kad joks žmogus negalėtų didžiuotis prieš Dievą. 30Jo dėka ir jūs esate Kristuje Jėzuje, kuris Dievo valia mums tapo išmintimi, teisumu, pašventimu ir atpirkimu, 31kad, anot Rašto, kas giriasi, girtųsi Viešpačiu.
2 Skelbimas, remiantis Dvasios galybe 1Kai pas jus, broliai, lankiausi, aš atėjau skelbti jums Dievo liudijimo ne iškalbingais žodžiais ar išmintimi. 2Net buvau pasiryžęs tarp jūsų nežinoti nieko kito, kaip tik Jėzų Kristų, ir tą nukryžiuotą. 3Aš buvau pas jus silpnas, virpantis iš baimės. 4Mano kalba ir mano skelbimas buvo ne įtikinantys išminties žodžiai, o Dvasios galybės parodymas, 5kad jūsų tikėjimas remtųsi ne žmonių išmintimi, bet Dievo galybe.
6Tiesa, mes tobuliesiems skelbiame išmintį, tačiau tai ne šio pasaulio ir ne praeinančių šio pasaulio valdovų išmintis. 7Mes skelbiame slėpiningą ir paslėptą Dievo išmintį, kurią Dievas yra nuo amžių paskyręs mums išaukštinti. 8Jos nepažino jokie šio pasaulio valdovai, nes jei būtų pažinę, nebūtų garbingiausiojo Viešpaties nukryžiavę. 9Bet skelbiame, kaip parašyta:
Ko akis neregėjo, ko ausis negirdėjo,
kas žmogui į mintį neatėjo,
tai paruošė Dievas tiems, kurie jį myli.
10Dievas mums tai apreiškė per Dvasią, nes Dvasia visa pažįsta, net Dievo gelmes. 11Kas iš žmonių pažįsta žmogaus mintis, jei ne paties žmogaus dvasia? Taip ir Dievo minčių nežino niekas, tik Dievo Dvasia. 12O mes gavome ne pasaulio dvasią, bet iš Dievo einančią Dvasią, kad pažintume mums suteiktas Dievo dovanas. 13Apie tai ir kalbame ne mokytais žmogiškosios išminties žodžiais, bet tais, kurių išmokė Dvasia, – dvasiniais žodžiais aiškindami dvasines tiesas. 14Deja, juslinis žmogus nepriima to, kas ateina iš Dievo Dvasios. Jis tai laiko kvailyste ir nepajėgia suprasti, kad tuos dalykus reikia vertinti dvasia. 15Dvasinis žmogus gali spręsti apie viską, bet niekas negali spręsti apie jį. 16Kas gi yra suvokęs Viešpaties mintį, kad galėtų jį pamokyti? O mes turime Kristaus išmonę.
3Silpnas korintiečių tikėjimas 1Aš, broliai, tegalėjau kalbėti jums ne kaip dvasios žmonėms, bet kaip kūno žmonėms, kaip kūdikiams Kristuje. 2Maitinau jus pienu, o ne kietu maistu, kurio jūs dar negalėjote priimti. Deja, ir dabar negalite, 3nes esate kūniški. Jeigu tarp jūsų viešpatauja pavydas ir nesantaika, – argi nesate kūniški, argi nesielgiate grynai žmogiškai? 4Kol vienas sako: “Aš – Pauliaus”, kitas: “Aš – Apolo”, – argi nesate vien žmogiški?
Skelbėjai – Dievo bendradarbiai 5Kas gi yra Apolas? Kas gi yra Paulius? Tarnai, kurių dėka jūs įtikėjote ir kurie tarnavo, kiek Viešpaties kiekvienam buvo skirta. 6Aš sodinau, Apolas laistė, o Dievas augino. 7Nieko nereiškia sodintojas nei laistytojas, bet tik augintojas – Dievas. 8Kas sodina ir kas laisto, sudaro viena, tačiau kiekvienas gaus savąjį užmokestį pagal savo triūsą. 9Mes juk esame Dievo bendradarbiai, o jūs – Dievo dirva, Dievo statyba.
10Dievo man suteikta malone aš, kaip išmanus statybos vadovas, padėjau pamatą, o kitas stato toliau. Tegul kiekvienas žiūrisi, kaip statąs. 11Juk niekas negali dėti kito pamato, kaip tik tą, kuris jau padėtas, kuris yra Jėzus Kristus. 12Ar kas ant šio pamato stato iš aukso, sidabro, brangiųjų akmenų, medžio, šieno, šiaudų, – 13tai kiekvieno darbas išaiškės. Teismo diena jį iškels aikštėn, nes ji pasirodys ugnimi ir ugnis ištirs, koks kieno darbas. 14Kieno statybos darbas ant to pamato išliks, tas gaus užmokestį. 15O kieno darbas sudegs, tas praras užmokestį; jis pats išsigelbės, bet tartum per ugnį.
16Argi nežinote, kad jūs esate Dievo šventovė ir jumyse gyvena Dievo Dvasia? 17Jei kas Dievo šventovę niokoja, tą Dievas suniokos, nes Dievo šventovė šventa, ir toji šventovė – tai jūs!
Išmintis ir nusižeminimas 18Tegul niekas savęs neapgaudinėja. Jei kas iš jūsų tariasi esąs išmintingas šiame pasaulyje, tepasidaro kvailas, kad būtų išmintingas. 19Šio pasaulio išmintis Dievo akyse yra kvailystė. Parašyta: Jis sugauna protinguosius jų gudrybėje. 20Ir toliau: Viešpats žino išminčių mintis, kad jos niekingos. 21Tad niekas tenesididžiuoja žmonėmis! Viskas yra jūsų: 22ar Paulius, ar Apolas, ar Kefas, ar pasaulis, ar gyvenimas, ar mirtis, ar dabartis, ar ateitis, – viskas jūsų, 23bet jūs patys – Kristaus, o Kristus – Dievo.
4Kristaus tarnai ir pasiuntiniai 1Tegul žmonės laiko mus Kristaus tarnais ir Dievo slėpinių tvarkytojais. 2O iš tvarkytojų belieka reikalauti, kad būtų patikimi. 3Man mažai rūpi, ką jūs ar žmonių teismas spręstų apie mane. Nė aš pats savęs neteisiu. 4Nors nesijaučiu kaltas, bet dėl to aš dar nesu išteisintas. Mano teisėjas yra Viešpats. 5Tad neteiskite ko nors prieš laiką, iki ateis Viešpats, kuris nušvies, kas tamsoje paslėpta, ir atskleis širdžių sumanymus. Tuomet kiekvienam teks pagyrimas iš Dievo.
6Visa tai, broliai, jūsų labui pritaikiau sau ir Apolui, kad iš mūsų pavyzdžio įsidėmėtumėte taisyklę: “Nieko daugiau, negu parašyta” ir kad vienas dėl kito nesipūstumėte prieš kitus. 7Kas gi tave išskiria iš kitų? Ir ką gi turi, ko nebūtum gavęs? O jei esi gavęs, tai ko didžiuojiesi, lyg nebūtum gavęs?
8Beje, jūs jau esate sotūs, jau turtingi, jau pradėjote be mūsų karaliauti! O, kad jūs iš tikrųjų karaliautumėte ir kad mes galėtume kartu karaliauti! 9Man atrodo, kad Dievas mums, apaštalams, paskyrė paskučiausią vietą, tarsi nuteistiesiems myriop. Mes pasidarėme reginys pasauliui, angelams ir žmonėms. 10Mes kvaili dėl Kristaus, o jūs išmintingi Kristuje. Mes silpni, o jūs stiprūs; jūs gerbiami, o mes niekais laikomi. 11Iki šios valandos badaujame ir trokštame, esame nuogi ir mušami, esame be pastogės 12ir vargstame, darbuodamiesi savo rankomis. Keikiami mes laiminame, persekiojami ištveriame, 13piktžodžiaujami maloniai atsakome. Iki šiol esame laikomi pasaulio sąšlavomis, visų atmatomis.
Paskatinimai 14Aš tai rašau ne norėdamas jus gėdinti, bet įspėdamas kaip mylimus savo vaikus. 15Nors turėtumėte tūkstančius auklėtojų Kristuje, bet nebus kelių tėvų, nes, paskelbdamas Evangeliją, aš esu tapęs jūsų tėvu Kristuje Jėzuje. 16Taigi raginu jus: būkite mano sekėjai! 17Tam ir pasiunčiau pas jus Timotiejų, savo mylimą ir ištikimą sūnų Viešpatyje. Jis jums primins mano kelius Kristuje, kurių aš mokau visur, kiekvienoje bendrijoje.
18Tartum neketinčiau atvykti pas jus, kai kurie ėmė puikuoti. 19Bet jei Viešpats panorės, aš veikiai atkeliausiu pas jus ir pažiūrėsiu, ne ką išpuikėliai sako, bet ką pajėgia. 20Dievo karalystė yra ne kalboje, bet jėgoje. 21Ko norite? Ar kad ateičiau pas jus su lazda, ar su meile ir švelnumo dvasia?
Kraujomaišos nusikaltimas
5 1Apskritai tenka girdėti apie palaidumą tarp jūsų, net apie tokį palaidumą, kokio nepasitaiko nė pas pagonis: būtent kažkas gyvenąs su tėvo žmona… 2Ir jūs dar esate pasipūtę? Užuot nuliūdę ir taip darantį išmetę iš savo tarpo?! 3Bent aš, nebūdamas pas jus kūnu, tačiau būdamas dvasia, jau nuteisiau, lyg būdamas tarp jūsų, tą nusikaltimą padariusį. 4Susirinkę draugėn Viešpaties Jėzaus vardu su mano dvasia ir mūsų Viešpaties Jėzaus galybe, 5atiduokite tokį šėtonui, kad sužlugdytų kūną, o dvasia būtų išgelbėta Viešpaties teismo dienai.
6Jūsų gyrimasis niekam tikęs. Argi nežinote, jog truputis raugo suraugina visą maišymą? 7Išmeskite senąjį raugą, kad taptumėte nauju maišymu. Jūs juk esate nerauginti, nes jau yra paaukotas mūsų velykinis Avinėlis, Kristus. 8Tad švęskime šventes ne su senu raugu, ne su blogybės ir nelabumo raugu, bet su nerauginta tyros širdies ir tiesos duona.
9Aš jums rašiau savo laiške, kad nebendrautumėte su ištvirkėliais. 10Suprantama, ne su visais šio pasaulio ištvirkėliais, gobšais, plėšikais ar stabmeldžiais, nes tada reikėtų pasitraukti iš šio pasaulio. 11Bet aš jums rašiau, kad nebendrautumėte su tuo, kuris vadinasi brolis, o yra ištvirkėlis, gobšas, stabmeldys, keikūnas, girtuoklis ar plėšikas. Su tokiu nesėskite už vieno stalo! 12Kam man teisti ne mūsiškius?! Argi ir jūs ne savuosius teisiate? 13Tuos, kurie ne mūsiškiai, Dievas teis.
Pašalinkite piktadarį iš savo pačių tarpo.
Bylinėjimasis pagonių teismuose
6 1Kaipgi kai kurie iš jūsų drįsta bylinėtis vieni su kitais pas neteisiuosius, o ne pas šventuosius? 2Ar nežinote, kad šventieji teis pasaulį? O jeigu teisite pasaulį, tai nejaugi nesugebėtumėte išspręsti menkučių bylų? 3Ar nežinote, kad mes teisime angelus, tad juo labiau – kasdienius dalykus? 4Taigi, kai turite bylų kasdieniais reikalais, argi savo teisėjais pasodinsite neturinčius balso bendruomenėje? 5Aš tai sakau norėdamas jus sugėdinti. Nejaugi nebeturite išmintingo žmogaus, kuris sugebėtų išspręsti tarp brolių iškilusią bylą? 6Deja, brolis bylinėjasi su broliu ir, lyg tyčia, pas netikinčiuosius.
7Ir iš viso jums didelis pažeminimas, kad tarpusavyje bylinėjatės. Kodėl jums verčiau nenukęsti neteisybės? Argi ne verčiau pakęsti nuostolį? 8Deja, jūs patys darote neteisybę bei skriaudžiate, ir dar brolius!
9Argi nežinote, kad neteisieji nepaveldės Dievo karalystės? Neklyskite! Nei ištvirkėliai, nei stabmeldžiai, nei svetimautojai, nei iškrypėliai, 10nei vagys, nei gobšai, nei girtuokliai, nei keikūnai, nei plėšikai nepaveldės Dievo karalystės. 11Kai kurie buvote tokie, bet dabar esate nuplauti, pašventinti, nuteisinti Viešpaties Jėzaus Kristaus vardu ir mūsų Dievo Dvasia.
Ištvirkimas
12″Viskas man valia!” Bet ne viskas naudinga! “Viskas man valia!” Bet aš nesiduosiu pavergiamas! 13Valgis yra pilvui ir pilvas – valgiui, bet Dievas sunaikins ir vieną, ir kitą. Kūnas skirtas ne ištvirkavimui, bet Viešpačiui, o Viešpats – kūnui. 14Prikėlęs Viešpatį, Dievas ir mus prikels savo galybe. 15Argi nežinote, kad jūsų kūnai yra Kristaus nariai? Tad nejaugi aš, ėmęs Kristaus narius, paversiu juos kekšės nariais? Nieku būdu! 16Ar nežinote, kad tas, kuris susijungia su kekše, tampa vienu kūnu su ja? Ir du taps, – sako Raštas, – vienu kūnu. 17Taip pat kas susijungia su Viešpačiu, tampa viena dvasia su juo. 18Sergėkitės palaidumo! Jokia kita žmogaus daroma nuodėmė nepaliečia kūno, o ištvirkėlis nusikalsta savo kūnui. 19Ar nežinote, kad jūsų kūnas yra šventovė jumyse gyvenančios Šventosios Dvasios, kurią gavote iš Dievo, ir kad jūs nebepriklausote patys sau? 20Iš tiesų esate brangiai nupirkti. Tad šlovinkite Dievą savo kūnu!
ATSAKYMAI IR PAMOKYMAI
Santuoka ir susilaikymas
7 Atsakau1 į jūsų laišką. Gerai daro vyras, neliesdamas moters. 2Tačiau ištvirkavimui išvengti kiekvienas tegul turi sau žmoną ir kiekviena tegul turi sau vyrą. 3Tegul vyras atlieka pareigą žmonai, o žmona vyrui. 4Žmona neturi valios savo kūnui, bet vyras. Panašiai ir vyras neturi valios savo kūnui, bet žmona. 5Nesitraukite vienas nuo kito, nebent kuriam laikui sutarę, kad atsidėtumėte maldai, paskui vėl sueikite draugėn, kad šėtonas negundytų jūsų nesusilaikymu. 6Žinoma, aš tai sakau leisdamas, o ne įsakydamas. 7Aš norėčiau, kad visi žmonės būtų tokie kaip aš. Bet kiekvienas turi iš Dievo savo dovaną, vienas šiokią, kitas anokią.
8Nesusituokusiems ir našlėms aš sakau: jie gerai padarys, pasilikdami tokie kaip aš. 9Bet jei negali susilaikyti, tegul tuokiasi. Verčiau tuoktis negu degti.
10Susituokusiems įsakau ne aš, bet Viešpats, kad žmona nesiskirtų nuo vyro, 11o jei atsiskirtų, kad liktų netekėjusi arba susitaikintų su vyru; taip pat ir vyras tegul nepalieka žmonos.
12Kitiems sakau aš, ne Viešpats: jei kuris brolis turi netikinčią žmoną ir ji sutinka gyventi su juo, tegul jos nepalieka. 13Taip pat ir moteris, turinti netikintį vyrą, kuris sutinka su ja gyventi, tegul jo nepalieka. 14Mat netikintis vyras pašventinamas žmona, o netikinti žmona pašventinama tikinčiu vyru. Antraip jūsų vaikai būtų netyri, o dabar jie šventi. 15Bet jei netikintis nori skirtis, tegul atsiskiria. Tokiais atvejais brolis ar sesuo nėra surišti, nes Dievas yra mus pašaukęs santaikai. 16Iš kur žinai, žmona, galėsianti išgelbėti vyrą? Arba iš kur tau žinoma, vyre, jog išgelbėsi žmoną? 17Todėl kaip Viešpats kuriam paskyrė, kokį Dievas kurį pašaukė, to jis ir toliau tesilaiko. Taip aš mokau visose bendrijose. 18Jei buvo pašauktas tikėti apipjaustytas žmogus, tegu nesistengia nuslėpti apipjaustymo. Jei buvo pašauktas neapipjaustytas, tegu nedaro apipjaustymo. 19Juk apipjaustymas yra niekas ir neapipjaustymas niekas, tiktai Dievo įsakymų vykdymas – viskas. 20Tegul kiekvienas pasilieka toksai, koks buvo pašauktas. 21Jei buvai pašauktas, būdamas vergas, nesisielok, bet jei ir gali tapti laisvas, verčiau pasinaudok. 22Viešpatyje pašauktas tikėti vergas yra Viešpaties išlaisvintasis. Panašiai ir pašauktas tikėti laisvasis yra Kristaus vergas. 23Jūs, brangiai nupirkti, nepasidarykite žmonių vergais. 24Kiekvienas iš jūsų, broliai, koksai buvo pašauktas, toks ir tepasilieka prieš Dievą.
25Dėl nesituokiančiųjų aš neturiu Dievo įsakymo, bet duodu patarimą kaip žmogus, iš Dievo gailestingumo vertas pasitikėjimo. 26Taigi aš manau, jog tai yra gera, žiūrint šio meto suspaudimų: gera žmogui būti tokiam. 27Esi susietas su žmona? Neieškok skyrybų. Likai be žmonos? Neieškok žmonos. 28Jei vedi, nenusidedi, ir jei mergina išteka, nenusideda. Tačiau šitokie žmonės turės kūno vargų, o aš norėčiau jus apsaugoti nuo jų.
29Sakau jums, broliai: laikas trumpas! Belieka tiems, kurie turi žmonas, gyventi, tarsi jų neturėtų, 30ir kurie verkia, tarsi neverktų, ir kurie džiaugiasi, tarsi nesidžiaugtų, ir kurie perka, tarsi neįsigytų, 31ir kurie užsiėmę pasaulio reikalais, – kaip neužsiėmę. Nes šio pasaulio pavidalas praeina.
32Aš norėčiau, kad jūs gyventumėte be rūpesčių. Nesusituokęs rūpinasi Viešpaties reikalais ir trokšta patikti Viešpačiui. 33O susituokęs rūpinasi šio pasaulio reikalais, stengiasi patikti žmonai 34ir yra pasidalijęs. Taip pat netekėjusi moteris bei mergina rūpinasi Viešpaties reikalais, trokšdama būti šventa kūnu ir dvasia. O ištekėjusi rūpinasi pasaulio reikalais ir stengiasi patikti vyrui. 35Aš tai kalbu jūsų pačių labui, ne norėdamas užnerti jums kilpą, bet linkėdamas kilnumo ir neblaškomo atsidavimo Viešpačiui.
36Jei kas mano būsiant jam negarbinga, kad jo mergaitė liks peraugusi, ir jei taip reikia, tedaro kaip nori, – nenusidės, – tegu jie susituokia. 37Bet jei kas savo širdyje yra tvirtai apsisprendęs, ne iš prievartos, bet būdamas savo valios šeimininkas, ir savo širdyje nutaręs išsaugoti savąją mergaitę, tas gerai padarys. 38Taigi, kas veda savo mergaitę, gerai daro, o kas neveda savo mergaitės, geriau daro.
39Žmona surišta, kol jos vyras gyvas. Vyrui mirus, ji laisva ir gali tekėti už ko nori, kad tik Viešpatyje. 40Bet, mano nuomone, ji bus laimingesnė netekėdama. Manau, kad ir aš turiu Dievo Dvasią.
Dėl stabams aukotos mėsos valgymo
8 Teorinis požiūris 1Dėl stabams paaukotų dalykų mums aišku: mes visi turime pažinimą. Deja, pažinimas išpučia, užtat meilė ugdo. 2Jei kas tariasi ką nors žinąs, tai jis nė nežino, kaip reikia pažinti. 3Bet kas myli Dievą, tas yra jo pažintas. 4Taigi dėl stabams paaukotos mėsos valgymo mes žinome, jog iš tikro nėra pasaulyje stabų ir nėra jokių dievų, tik vienas Dievas. 5Ir nors yra vadinamųjų dievų danguje ar žemėje, – daug tų dievų ir daug viešpačių, – 6tai mes turime tik vieną Dievą, Tėvą, iš kurio yra visa ir jam esame mes, ir vieną Viešpatį, Jėzų Kristų, per kurį yra visa ir mes esame per jį.
Meilės požiūris 7Deja, ne visi turi tokį pažinimą. Kai kurie, iki šiol pripratę prie stabų, valgo mėsą, kaip stabams paaukotą, ir jų silpna sąžinė susitepa. 8Maistas negali mūsų priartinti prie Dievo. Kai nevalgome, nieko neprarandame, ir kai valgome, nieko nelaimime. 9Vis dėlto žiūrėkite, kad jūsų laisvė netaptų papiktinimu silpniesiems. 10Antai jei kas pamatytų tave, turintį pažinimą, stabų šventykloje už stalo, – argi silpno žmogaus sąžinė nebus paskatinta valgyti stabams paaukotos mėsos?! 11Tokiu būdu silpnasis žus dėl tavo pažinimo. O juk jis – brolis, už kurį numirė Kristus. 12Šitaip nusikalsdami broliams ir sužeisdami jų silpnas sąžines, jūs nusikalstate Kristui. 13Jei tad valgis piktina mano brolį, aš nevalgysiu mėsos per amžius, kad tik nepapiktinčiau brolio.
9Apaštalo pavyzdys 1Ar aš ne laisvas? ar aš ne apaštalas? argi nesu regėjęs mūsų Viešpaties Jėzaus? ar jūs ne mano darbo vaisius Viešpatyje?
2Jei kitiems ir nesu apaštalas, tai vis dėlto jums esu, ir mano apaštalystės patvirtinimas esate jūs Viešpatyje.
3Štai mano pasiteisinimas prieš tuos, kurie mane kaltina. 4Argi mes neturime teisės valgyti ir gerti? 5Ar mes neturime teisės vedžiotis su savim tikėjimo seserį, kaip ir kiti apaštalai ir Viešpaties broliai bei Kefas? 6O gal tik aš ir Barnabas neturime teisės nedirbti rankų darbo? 7Kas gi tarnauja kariuomenėje už savo paties pinigus? kas sodina vynuogyną ir nevalgo jo vaisių? arba kas gano bandą ir neminta bandos pienu?
8Ar tai sakau vien pagal žmonių papročius? argi to nesako ir Įstatymas? 9Mozės Įstatyme parašyta: Neužrišk nasrų kuliančiam jaučiui! Bet argi Dievui terūpi jaučiai? 10O gal jis iš tiesų taiko mums? Juk dėl mūsų buvo parašyta, kad artojas turi arti su viltimi ir kūlėjas turi kulti su viltimi gauti savo dalį. 11Jei jums pasėjome dvasinių gėrybių, tai argi didelis dalykas būtų pas jus pjauti medžiaginių? 12Jei kiti turi teisių į jus, tai mes kur kas daugiau. Vis dėlto mes nesinaudojome savo teise, bet viską pakeliame, kad tik Kristaus Evangelijai nedarytume kliūčių. 13Argi nežinote, kad tie, kurie atlieka šventą tarnystę, valgo iš šventyklos pajamų, kad aukuro tarnai gauna dalį atnašų? 14Taip ir Viešpats yra patvarkęs, kad Evangelijos skelbėjai gyventų iš Evangelijos.
15Bet aš nesinaudojau jokiomis teisėmis. Ir tai rašau ne tam, kad būtų kitaip. Verčiau numirti, negu leisti, kad kas atimtų iš manęs šią garbę. 16Kad aš skelbiu Evangeliją, tai neturiu pagrindo girtis, nes tai mano būtina prievolė, ir vargas man, jei neskelbčiau Evangelijos! 17Jeigu tai daryčiau savo valia, gaučiau atlygį; bet kadangi darau ne savo valia, tai atlieku tik man patikėtą tarnybą. 18Koks tad atlygis? Ogi kad, skelbdamas Evangeliją, pateikiu ją veltui ir nesinaudoju teise, kurią man duoda Evangelija.
19Būdamas nuo nieko nepriklausomas, aš pasidariau visų vergas, kad tik daugiau jų laimėčiau. 20Žydams buvau kaip žydas, kad laimėčiau žydus. Tiems, kurie laikosi įstatymo, tapau įstatymo tarnu, kad laimėčiau besilaikančius įstatymo, nors pats nesu jam pavaldus. 21Tiems, kurie neturi įstatymo, buvau kaip neturintis įstatymo, kad laimėčiau tuos, kurie neturi įstatymo, nors pats esu ne be Dievo įstatymo, bet surištas Kristaus įstatymu. 22Silpniesiems pasidariau, kad laimėčiau silpnuosius. Visiems tapau viskuo, kad vienaip ar kitaip bent kai kuriuos išgelbėčiau. 23Visa tai darau dėl Evangelijos, kad būčiau jos dalininkas.
24Argi nežinote, kad lenktynių aikštėje bėga visi bėgikai, bet tik vienas gauna laimėtojo dovaną? Ir jūs taip bėkite, kad laimėtumėte! 25Kiekvienas varžybų dalyvis nuo visko susilaiko; jie taip daro norėdami gauti vystantį vainiką, o mes – nevystantį. 26Todėl aš bėgu nedvejodamas ir grumiuosi ne kaip į orą smūgiuodamas, 27bet tramdau savo kūną ir darau jį klusnų, kad, kitus mokydamas, pats nepasidaryčiau atmestinas.
10Įspėjantys pavyzdžiai 1Noriu, kad žinotumėte, broliai, jog visi mūsų protėviai sekė paskui debesį ir visi perėjo jūrą. 2Jie visi susirišo su Moze, krikštydamiesi debesyje ir jūroje; 3visi valgė to paties dvasinio maisto 4ir visi gėrė to paties dvasinio gėrimo. Jie gėrė iš dvasinės juos lydinčios uolos, o ta uola buvo Kristus. 5Vis dėlto daugumas jų nepatiko Dievui, ir jų kūnai liko gulėti dykumoje.
6Tie įvykiai yra mums įspėjimas, kad negeistume blogio, kaip anie geidė. 7Nebūkite stabmeldžiai, kaip kai kurie iš jų, – kaip parašyta: Tauta sėdosi valgyti ir gerti ir kėlėsi žaisti. 8Neištvirkaukime, kaip kai kurie jų ištvirkavo ir žuvo vieną dieną dvidešimt trys tūkstančiai. 9Negundykime Viešpaties, kaip kai kurie iš jų gundė ir krito nuo gyvačių. 10Nemurmėkite, kaip kai kurie iš jų murmėjo ir žuvo nuo naikintojo.
11Visa tai jiems atsitiko kaip pavyzdys, ir buvo užrašyta įspėti mums, kurie gyvename amžių pabaigoje. 12Todėl kas tariasi stovįs, težiūri, kad nepultų. 13Jums tekę išmėginimai tėra žmogiški. Dievas ištikimas. Jis neleis jūsų mėginti virš jūsų jėgų, bet padarys, kad galėtumėte atlaikyti išmėginimą.
Eucharistinis pokylis ir stabmeldžių puotos 14Todėl, mano mylimieji, sergėkitės stabmeldystės! 15Aš kalbu kaip išmintingiems; apsvarstykite patys, ką sakau. 16Argi laiminimo taurė, kurią laiminame, nėra bendravimas Kristaus kraujyje? Argi duona, kurią laužome, nėra bendravimas Kristaus kūne? 17Jei viena duona, tai ir mes daugelis esame vienas kūnas: mes juk visi dalijamės viena duona. 18Pažiūrėkite į žemiškąjį Izraelį: argi tie, kurie valgo aukas, nėra aukuro bendrininkai? 19Ką gi sakau? Ar kad stabams paaukota mėsa šį tą reiškia? ar kad ir stabas yra šis tas? 20Ne, aš sakau, kad, aukodami atnašas, pagonys aukoja ne Dievui, bet demonams. O aš nenoriu, kad jūs taptumėte demonų bendrininkais. 21Jūs negalite gerti Viešpaties taurės ir demonų taurės. Negalite būti Viešpaties stalo bendrai ir demonų stalo bendrai. 22Nejaugi kurstysime Viešpaties pavydą? Gal esame už jį stipresni?
Praktiški nurodymai ir išvados 23″Viskas valia!” Bet ne viskas naudinga! “Viskas valia!” Bet ne viskas ugdo! 24Niekas teneieško, kaip jam geriau bet kaip kitam. 25Valgykite visa, kas parduodama mėsos prekyvietėje, sąžinės labui nieko neklausinėdami. 26Juk Viešpačiui priklauso žemė ir kas tik ant žemės. 27Jeigu jus pasikviečia netikintis žmogus ir jūs norite jį aplankyti, valgykite visa, kas jums padedama, sąžinės labui nieko neklausinėdami.
28Bet jei kas jums pasakytų: “Tai atnašinė mėsa”, tuomet nebevalgykite, dėl žmogaus, kuris tai pasakė, ir dėl sąžinės.
29Čia aš kalbu ne apie tavo paties, bet apie kito sąžinę. – Kam gi mano laisvė turėtų būti teisiama kitos sąžinės? 30Jeigu aš valgau dėkodamas, kam gi man priekaištaujama dėl to, už ką aš dėkoju Dievui? –
31Ar valgote, ar geriate, ar šiaip ką darote, visa darykite Dievo garbei. 32Nepiktinkite nei žydų, nei graikų, nei Dievo Bažnyčios, 33šitaip ir aš stengiuosi visiems viskuo patikti, ieškodamas ne savo naudos, bet to, kas naudinga daugeliui, kad jie būtų išgelbėti.
11 1Sekite mano pavyzdžiu, kaip ir aš seku Kristumi!
Bažnytinių susirinkimų tvarka
2Aš jus giriu, kad jūs visame kame prisimenate mane ir tvirtai laikotės nurodymų, kokius esu jums davęs.
Galvos dengimas 3Noriu, kad žinotumėte, jog kiekvieno vyro galva yra Kristus, moters galva – vyras, o Kristaus galva – Dievas. 4Kiekvienas vyras, kuris meldžiasi ar pranašauja apdengta galva, paniekina savo galvą. 5Ir kiekviena moteris, kuri meldžiasi ar pranašauja neapgaubta galva, paniekina savo galvą: tai tolygu būti nuskustai. 6Jei jau moteris neapsigaubia, tai tegul ir nusikerpa! O jei moteriai gėda nusikirpti ar nusiskusti plaukus, tegul apsigaubia.
7Vyrui nereikia gaubti galvos, nes jis yra Dievo atvaizdas ir atšvaitas. O moteris yra vyro atšvaitas. 8Juk ne vyras padarytas iš moters, bet moteris iš vyro, 9taip pat ne vyras buvo sukurtas moteriai, o moteris vyrui. 10Todėl moteris privalo turėti ant galvos priklausomybės ženklą dėl angelų. 11Bet Viešpatyje nei moteris ką reiškia be vyro, nei vyras be moters. 12Kaip moteris kilusi iš vyro, taip vyras gimsta iš moters, o visi atsiranda iš Dievo.
13Spręskite patys: argi tinka moteriai melsti Dievą neapsigaubusiai? 14Argi pati prigimtis jūsų nemoko, jog vyrui gėda nešioti ilgus plaukus? 15Tuo tarpu moteriai garbė turėti ilgus plaukus. Matyt, plaukai jai duoti vietoj dangalo.
16Jei kas dar norėtų ginčytis, – težino, jog nei mes neturime tokio papročio, nei Dievo bendrijos.
Eucharistinė vakarienė 17Duodamas šiuos nurodymus, aš jūsų negiriu, nes jūsų susirinkimai išeina ne į gera, bet į bloga. 18Pirmiausia man teko girdėti, kad jūsų bendruomenės susirinkimuose esti skilimų, ir aš iš dalies tuo tikiu. 19Juk turi pas jus būti atskalų, kad išeitų aikštėn, kurie iš jūsų yra išmėginti žmonės. 20Taigi jūs susirinkę draugėn nebevalgote Viešpaties vakarienės, 21nes kiekvienas pirmiausia ima valgyti savo maistą, ir vienas lieka alkanas, o kitas nusigeria. 22Argi neturite savo namų pavalgyti ir išgerti? O gal norite paniekinti Dievo bendriją ir sugėdinti nepasiturinčius? Kas man belieka sakyti? Pagirti? Ne! Už šitai nepagirsiu.
23Aš tai gavau iš Viešpaties ir tai perdaviau jums, kad Viešpats Jėzus tą naktį, kurią buvo išduotas, paėmė duoną 24ir, sukalbėjęs padėkos maldą, sulaužė ir tarė: “Tai yra mano kūnas, kuris už jus duodamas. Tai darykite mano atminimui”.
25Taip pat po vakarienės jis paėmė taurę ir tarė: “Ši taurė yra Naujoji Sandora mano kraujyje. Kiek kartų gersite, darykite tai mano atminimui”.
26Taigi, kada tik valgote šitą duoną ir geriate iš šitos taurės, jūs skelbiate Viešpaties mirtį, kol jis ateis.
27Todėl kas nevertai valgo tos duonos ar geria iš Viešpaties taurės, tas bus kaltas Viešpaties Kūnu ir Krauju. 28Teištiria žmogus pats save ir tada tevalgo tos duonos ir tegeria iš tos taurės. 29Kas valgo ir geria to Kūno neišskirdamas, tas valgo ir geria sau pasmerkimą. 30Todėl tarp jūsų daug silpnų bei ligotų ir nemaža užmigusių. 31Jei mes patys save tyrinėtume, nebūtume teisiami. 32O kai Viešpats mus teisia, tai ir pabaudžia, kad nebūtume pasmerkti kartu su pasauliu.
33Taigi, mano broliai, kai renkatės Vakarienės, palaukite vieni kitų. 34Jei kas išalkęs, tepavalgo namie, kad nesirinktumėte pasmerkimo užsitraukti.
Kitus reikalus sutvarkysiu atvykęs.
Dvasinės dovanos, arba charizmos
12Įžanga 1Broliai, aš noriu, kad jūs išmanytumėte apie dvasines dovanas. 2Kai dar tebebuvote pagonys, kaip žinote, jus traukte traukė prie nebylių stabų. 3Todėl aš jums aiškinu, kad nė vienas, kuris kalba Dievo Dvasios skatinamas, nesako: “Prakeiktas Jėzus!” Ir nė vienas negali ištarti: “JĖZUS YRA VIEŠPATS”, jei Šventoji Dvasia nepaskatina.
Dovanų įvairovė ir vienybė 4Esama skirtingų malonės dovanų, tačiau ta pati Dvasia. 5Esama skirtingų tarnysčių, tačiau tas pats Viešpats. 6Ir esama skirtingų darbų, tačiau tas pats Dievas, kuris visa veikia visur kur. 7Kiekvienam suteikiama Dvasios apraiška bendram labui. 8Antai vienam Dvasia suteikia išminties žodį, kitam ta pati Dvasia – pažinimą, 9kitam – tikėjimą toje pačioje Dvasioje, kitam – gydymo dovaną toje vienoje Dvasioje, 10kitam – stebuklingus darbus, kitam – pranašavimą, kitam – dvasių atpažinimą, kitam – įvairių kalbų dovaną, kitam – kalbų aiškinimą. 11Ir visa tai veikia ta pati Dvasia, kuri dalija kiekvienam atskirai, kaip jai patinka.
Palyginimas apie kūną ir jo narius 12Kaip vienas kūnas turi daug narių, o visi nariai, nepaisant daugumo, sudaro vieną kūną, taip ir Kristus. 13Mes visi buvome pakrikštyti vienoje Dvasioje, kad sudarytume vieną kūną, visi – žydai ir graikai, vergai ir laisvieji; ir visi buvome pagirdyti viena Dvasia.
14Juk ir kūnas nėra sudėtas iš vieno nario, bet iš daugelio. 15Jei koja imtų ir pasakytų: “Kadangi aš ne ranka, tai aš nepriklausau kūnui”, argi dėl to ji nepriklausytų kūnui? 16O jeigu ausis tartų: “Kadangi aš ne akis, tai aš nepriklausau kūnui”, argi dėl to ji nepriklausytų kūnui? 17Jei visas kūnas tebūtų akis, tai kur pasidėtų klausa? O jei visas – klausa, tai kur uoslė? 18Bet dabar Dievas sudėliojo kūne narius ir kiekvieną iš jų, kaip panorėjo. 19Jei visuma tebūtų vienas narys, kur beliktų kūnas? 20Bet dabar narių daug, o kūnas vienas. 21Akis negali pasakyti rankai: “Man tavęs nereikia” ar galva kojoms: “Man jūsų nereikia”. 22Priešingai, tariamai silpnesnieji kūno nariai yra kur kas reikalingesni. 23Tuos kūno narius, kuriuos laikome mažiau garbingais, mes apsupame ypatinga pagarba, ir mūsų gėdingesnieji nariai gaubiami didesnio padorumo, 24kurio neprivalo mūsų padorieji nariai. Taigi, tvarkydamas kūną, Dievas skyrė daugiau pagarbos tiems nariams, kurie jos stokojo, 25kad kūne nebūtų susiskaldymo ir patys nariai rūpintųsi vieni kitais. 26Todėl jei kenčia vienas narys, su juo kenčia ir visi nariai. Jei kuris narys pagerbiamas, su juo džiaugiasi visi nariai.
27Jūs esate Kristaus kūnas ir atskiri jo nariai; 28ir Dievas kai kuriuos paskyrė Bažnyčioje – pirmiausia, apaštalais, antra – pranašais, trečia – mokytojais; paskui eina stebuklų darymas, po to gydymo dovanos, pagalbos teikimas, vadovavimas, įvairių kalbų dovanos. 29Argi visi apaštalai? ar visi pranašai? ar visi mokytojai? ar visi stebukladariai? 30ar visi turi gydymo dovanų? ar visi kalba kalbomis? ar visi aiškintojai?
31a Taigi jūs siekite aukštesniųjų malonės dovanų!
31b Aš trokštu jums nurodyti
dar prakilnesnį kelią:
1 Jei kalbėčiau žmonių ir angelų kalbomis,
bet neturėčiau meilės, aš tebūčiau
žvangantis varis ir skambantys cimbolai.
2 Ir jei turėčiau pranašystės dovaną
ir pažinčiau visas paslaptis ir visą mokslą;
jei turėčiau visą tikėjimą, kad galėčiau net kalnus kilnoti,
tačiau neturėčiau meilės, aš būčiau niekas.
3 Ir jei išdalyčiau vargšams visa, ką turiu,
jeigu atiduočiau savo kūną sudeginti,
bet neturėčiau meilės, – nieko nelaimėčiau.
4 Meilė kantri, meilė maloninga, ji nepavydi;
meilė nesididžiuoja ir neišpuiksta.
5 Ji nesielgia netinkamai, neieško savo naudos,
nepasiduoda piktumui, pamiršta, kas buvo bloga,
6 nesidžiaugia neteisybe,
su džiaugsmu pritaria tiesai.
7 Ji visa pakelia, visa tiki,
viskuo viliasi ir visa ištveria.
8 Meilė niekada nesibaigia.
Išnyks pranašystės, paliaus kalbos, baigsis pažinimas. 9Mūsų pažinimas dalinis ir mūsų pranašystės dalinės. 10Kai ateis metas tobulumui, pasibaigs, kas netobula. 11Kai buvau vaikas, kalbėjau kaip vaikas, mąsčiau kaip vaikas, protavau kaip vaikas; tapęs vyru, mečiau tai, kas vaikiška. 12Dabar mes regime lyg veidrodyje, mįslingu pavidalu, o tuomet regėsime akis į akį. Dabar pažįstu iš dalies, o tuomet pažinsiu, kaip pats esu pažintas. 13Taigi dabar pasilieka tikėjimas, viltis ir meilė – šis trejetas, bet didžiausia jame yra meilė.
14Charizmų laipsniai 1Siekite meilės, taip pat rūpestingai ieškokite dvasinių dovanų, labiausiai pranašavimo. 2Kas kalba kalbomis, ne žmonėms kalba, bet Dievui; juk niekas jo nesupranta, jis Dvasioje kalba paslaptingus dalykus. 3O kas pranašauja, tas sako žmonėms pamokymus, paskatinimo bei paguodos žodžius. 4Kas kalba kalbomis, pats save tobulina, o kas pranašauja – ugdo Bažnyčią. 5Aš norėčiau, kad jūs visi kalbėtumėte kalbomis, bet būtų geriau, jei pranašautumėte. Kas pranašauja, yra didesnis už tą, kuris kalba kalbomis, nebent pastarasis ir aiškintų, ugdydamas Bažnyčią.
6Broliai, jei aš imčiau ir ateičiau pas jus kalbėdamas kalbomis, kokia jums būtų nauda, jeigu jums neskelbčiau apreiškimo, mokslo, pranašystės ar pamokymo? 7Taip pat jei negyvi instrumentai, skleidžiantys garsus, pavyzdžiui, fleita ar kanklės, neskambėtų skirtingai, iš ko pažintume, kuo griežiama ar skambinama? 8Ir jeigu trimitas duotų neaiškų garsą, kas rengtųsi į mūšį? 9Tas pat ir su jumis. Jei, kalbėdami kalbomis, netarsite aiškių žodžiu, kaipgi bus galima suprasti, ką sakote? Jūs kalbėsite vėjams! 10Kas žino, kiek esama įvairių kalbų pasaulyje, tačiau nėra bereikšmės kalbos. 11Tad jei aš nesuvoksiu kalbos reikšmės, būsiu kalbėtojui svetimšalis, ir kalbėtojas man bus svetimšalis. 12Taigi ir jūs, uoliai ieškantys Dvasios dovanų, siekite jų gausos Bažnyčiai ugdyti.
13Todėl kas kalba kalbomis, tesimeldžia, kad galėtų ir aiškinti. 14Jei meldžiuosi kalba, meldžiasi tik mano dvasia, o protas lieka bevaisis. 15Ką daryti? Aš melsiuosi dvasia ir melsiuosi protu; giedosiu dvasia ir giedosiu protu. 16Jei tu šlovini dvasia, kaipgi tavo padėkos maldai pridurs “amen” pašalinis, kuris nesupranta, ką tu kalbi? 17Gal tu ir gražiai dėkoji, bet kitam iš to nėra naudos. 18Dėkui Dievui, aš kalbu kalbomis daugiau už jus visus, 19vis dėlto bendruomenės susirinkime verčiau ištarsiu penkis žodžius savo protu, kad pamokyčiau ir kitus, negu tūkstančius žodžių kalbomis.
Praktiški nurodymai 20Broliai! Nebūkite vaikai išmanymu. Verčiau piktybe būkite kūdikiai, o išmanymu – subrendę žmonės. 21Įstatyme parašyta: Šitai tautai aš kalbėsiu svetimomis kalbomis, svetimųjų lūpomis, bet ir tuomet jie nepaklausys manęs, – sako Viešpats.
22Vadinasi, kalbos yra ženklas ne tikintiems, bet netikintiems. O pranašystė skirta ne netikintiems, bet tikintiems. 23Juk jei susirinktų visa bendruomenė ir visi imtų kalbėti kalbomis, ir įeitų pašaliniai ar netikintys, – argi jie nepasakytų, kad jūs išėję iš proto?
24Jeigu visi pranašautų ir įeitų koks pašalinis ar netikintis, jis būtų visų įspėtas ir visų apkaltintas. 25Jo širdies slėpiniai taptų atverti, ir jis, puolęs veidu žemėn, pašlovintų Dievą ir išpažintų, jog Dievas iš tiesų yra jumyse.
26Tad kaip bus, broliai? Kai susirenkate, kiekvienas turi ar giedojimo dovaną, ar pamokymą, ar apreiškimą, ar kalbą, ar aiškinimą. Tegul viskas bus daroma ugdymui. 27Jei kas gali kalbėti kalbomis, tekalba du, daugiausia trys, ir pakaitomis, o vienas tegul aiškina. 28Jeigu nėra aiškintojo, tegul kalbėtojas bendruomenėje tyli ir tekalba tik sau ir Dievui. 29Iš pranašų tegul kalba du ar trys, o kiti tegul apsvarsto. 30Bet jei kitam sėdinčiam užeina apreiškimas, pirmesnysis tegul nutyla. 31Juk jūs galite po vieną visi pranašauti, kad visi pasimokytų ir pasiragintų. 32Pranašų dvasinės dovanos yra pranašams klusnios, 33nes Dievas nėra sumaišties, bet santarvės Dievas.
Kaip visose šventųjų bendruomenėse, 34moterys tegul susirinkimuose tyli; kalbėti joms neleidžiama, jos turi būti klusnios, kaip skelbia įstatymas. 35Jeigu jos nori ko nors išmokti, tepasiklausia namie savo vyrų, nes moteriai negražu kalbėti bendruomenės susirinkime.
36Argi iš jūsų išėjo Dievo žodis? ar tik jus vienus pasiekė? 37Jei kas tariasi esąs pranašas ar Dvasios įkvėptas žmogus, tas turi pripažinti, jog tai, ką jums rašau, yra Viešpaties įsakymas. 38O jei kas šito nenori pripažinti, pats nebus pripažintas.
39Taigi, mano broliai, siekite pranašystės dovanos, tačiau nedrauskite kalbėti kalbomis. 40Tiktai viskas tebūna daroma padoriai ir tvarkingai.
MIRUSIŲJŲ PRISIKĖLIMAS
15Prisikėlimo tiesa 1Broliai, aš aiškinu jums Evangeliją, kurią esu jums paskelbęs, kurią priėmėte, kurioje stovite 2ir kuria būsite išgelbėti, – jeigu jos laikotės taip, kaip esu jums paskelbęs; antraip būtumėte veltui įtikėję.
3Pirmiausia aš jums perdaviau, ką esu gavęs, būtent:
Kristus numirė už mūsų nuodėmes, kaip skelbė Raštai;
4jis buvo palaidotas ir buvo prikeltas trečiąją dieną, kaip skelbė Raštai;
5jis pasirodė Kefui, paskui Dvylikai.
6Vėliau jis pasirodė iš karto daugiau nei penkiems šimtams brolių, kurių daugumas tebegyvena iki šiolei, o kai kurie yra užmigę. 7Po to jis pasirodė Jokūbui, paskui visiems apaštalams. 😯 visų paskiausiai, lyg ne laiku gimusiam, jis pasirodė ir man. 9Juk aš esu mažiausias iš apaštalų, nevertas vadintis apaštalu, nes esu persekiojęs Dievo Bažnyčią. 10Bet Dievo malone esu, kas esu, ir jo man suteiktoji malonė neliko bergždžia. Aš daugiau už juos visus esu įdėjęs triūso, žinoma, ne aš, o su manimi esanti Dievo malonė. 11Taigi ar aš, ar jie, – taip mes skelbiame, ir taip jūs įtikėjote.
Krikščionių tikėjimo pamatas 12Skelbiama apie Kristų, kad jis buvo prikeltas iš numirusių, tad kaipgi kai kurie iš jūsų sako, jog nesą mirusiųjų prisikėlimo?! 13Jeigu nėra mirusiųjų prisikėlimo, tai ir Kristus nebuvo prikeltas. 14O jei Kristus nebuvo prikeltas, tai tuščias mūsų skelbimas ir tuščias jūsų tikėjimas. 15Tuomet mes liekame melagingi Dievo liudytojai, nes liudijome Dievo akyse, kad jis prikėlęs Kristų, kurio jis nėra prikėlęs, jeigu mirusieji negali būti prikelti. 16Juk jei mirusieji negali būti prikelti, tai ir Kristus nebuvo prikeltas. 17O jei Kristus nebuvo prikeltas, tai jūsų tikėjimas tuščias, ir jūs dar tebesate savo nuodėmėse. 18Taip pat ir užmigusieji Kristuje yra žuvę. 19Ir jei vien dėl šio gyvenimo dėjome savo viltis į Kristų, tai mes labiausiai apgailėtini iš visų žmonių.
20Bet dabar Kristus tikrai yra prikeltas iš numirusių kaip užmigusiųjų pirmgimis.
Mirtis nugalėta 21Kaip per žmogų atsirado mirtis, taip per žmogų ir mirusiųjų prisikėlimas. 22Kaip Adome visi miršta, taip Kristuje visi bus atgaivinti, 23tačiau kiekvienas pagal savo eilę. Pirmasis bus Kristus, tada priklausantys Kristui jo atėjimo metu. 24Paskui bus galas, kai jis perduos karalystę Dievui Tėvui, sunaikinęs visas valdžias, galybes ir pajėgas. 25Jis gi turi karaliauti ir paguldyti po savo kojomis visus priešus. 26Kaip paskutinis priešas bus sunaikinta mirtis. 27Nes jis visa pajungė ir paklojo jam po kojų. Kai sakoma, jog visa pajungta, tai savaime suprantama, kad išskyrus tą, kuris jam visa pajungė. 28Kai jam bus visa pajungta, tuomet ir pats Sūnus nusilenks tam, kuris buvo viską jam pajungęs, kad Dievas būtų viskas visame kame.
Prisikėlimo viltis 29Antra vertus, ką tikisi laimėti tie, kurie krikštijasi vietoj mirusiųjų? Jei iš viso mirusieji nebus prikelti, tai kam gi jie krikštijasi už juos? 30O kodėl ir mes kas valandą nevengiame pavojų? 31Prisiekiu savo pasididžiavimu – jumis, broliai, mūsų Viešpatyje Jėzuje Kristuje, jog aš kasdien mirštu! 32Jei aš grynai kaip žmogus kovojau Efeze su laukiniais žvėrimis, tai kokia man iš to nauda? Jeigu mirusieji nebus prikelti, tai valgykime ir gerkime, nes rytoj mirsime. 33Neapsirikite: “Blogos draugijos gadina gerus papročius!” 34Pabuskite, kaip dera, iš apsvaigimo ir nebedarykite nuodėmių! Jūsų gėdai pasakysiu, kad kai kurie iš jūsų visiškai nepažįsta Dievo.
Kaip prisikels mirusieji 35Gal kas paklaus: “Kaip bus prikelti mirusieji? Su kokiu kūnu jie pasirodys?” 36Neišmanėli! Ką tu pasėji, neatgimsta, jei prieš tai nenumiršta. 37Kad ir ką sėji, tu sėji ne būsimąjį kūną, bet pliką grūdą, sakykim, kviečių ar kitokių javų. 38Tuo tarpu Dievas duoda jam kūną, kokio panorėjęs, ir kiekvienai sėklai savišką kūną.
39Kūnai nevienodi. Žmogaus kūnas vienoks, gyvulių kitoks, dar kitoks kūnas paukščių ir vėl kitoks žuvų. 40Taip pat yra dangaus kūnai ir žemės kūnai, bet vienoks dangaus kūnų spindesys, kitoks žemės kūnų. 41Vienoks saulės švytėjimas, kitoks mėnulio blizgesys ir dar kitoks žvaigždžių žėrėjimas. Net ir žvaigždė nuo žvaigždės skiriasi spindėjimu.
42Toks mirusiųjų prisikėlimas. Sėjamas gendantis kūnas, keliasi negendantis. 43Sėjamas prastas, keliasi garbingas. Sėjamas silpnas, keliasi galingas. 44Sėjamas juslinis kūnas, keliasi dvasinis kūnas. Jeigu esama juslinio kūno, tai esama ir dvasinio 45Taip ir parašyta: Pirmasis žmogus Adomas tapo gyva būtybe; paskutinis Adomas tapo gyvybę teikiančia dvasia. 46Ne dvasinis esti pirmiau, bet juslinis, ir tik paskui dvasinis. 47Pirmasis žmogus yra iš žemės, žemiškas; antrasis žmogus iš dangaus. 48Koks žemiškasis, tokie ir žemiškieji, o koks dangiškasis, tokie ir dangiškieji. 49Ir kaip nešiojome žemiškojo atvaizdą, taip nešiosime ir dangiškojo paveikslą.
50Bet aš jums, broliai, tvirtinu: kūnas ir kraujas nepaveldės Dievo karalystės, ir kas genda, nepaveldės to, kas negenda.
51Štai aš jums atskleidžiu paslaptį: nors mes ne visi užmigsime, bet visi būsime pakeisti, – 52staiga, viena akimirka, gaudžiant paskutiniam trimitui. Trimitas nuaidės, ir mirusieji bus prikelti jau negendantys, ir mes būsime pakeisti. 53Juk reikia, kad šis gendantis [kūnas] apsivilktų negendamybe, šis marus [kūnas] apsivilktų nemarybe.
Džiūgavimas dėl mirties pralaimėjimo 54Kada šis gendantis [kūnas] apsivilks negendamybe ir šis marus [kūnas] apsivilks nemarybe, tuomet išsipildys užrašytas žodis:
Pergalė sunaikino mirtį!
55 Kurgi, mirtie, tavoji pergalė?
Kurgi, mirtie, tavasis geluonis?!
56Mirties geluonis yra nuodėmė, o nuodėmės jėga – įstatymas.
57Bet dėkui Dievui, kuris duoda mums pergalę per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų.
58Tad, mano mylimieji broliai, būkite tvirti ir nepajudinami, vis uoliau dirbkite Viešpaties darbą ir žinokite, kad jūsų triūsas ne veltui Viešpatyje.
LAIŠKO PABAIGA
16Rinkliavos reikalai 1Su rinkliava šventiesiems padarykite taip, kaip aš esu nurodęs Galatijos bendrijoms. 2Kas pirmąją savaitės dieną kiekvienas iš jūsų teatideda sutaupęs, kiek galėdamas, kad rinkliavos neprasidėtų tiktai man atvykus. 3Atvykęs aš pasiųsiu į Jeruzalę žmones, kuriuos jūs nutarsite esant tinkamus, kad jie su lydimaisiais raštais nugabentų jūsų meilės dovaną. 4Jei pasirodytų reikalinga ir man keliauti, tai jie vyks kartu su manimi.
Nurodymai ir sveikinimai 5Aš atvyksiu pas jus, perėjęs Makedoniją. Mat per Makedoniją aš tik eisiu, 6o pas jus, galimas daiktas, pabūsiu arba ir peržiemosiu, kad jūs mane palydėtumėte, kai vyksiu toliau. 7Aš nenoriu dabar su jumis susitikti prabėgomis. Tikiuosi, jei Viešpats leis, kurį laiką pasilikti pas jus. 8Efeze aš prabūsiu iki Sekminių. 9Mat yra man atsivėrusios plačios durys darbui, bet ir priešininkų daug.
10Jeigu atvyks Timotiejus, žiūrėkite, kad jis gyventų pas jus be baimės, nes jis dirba Viešpaties darbą kaip ir aš. 11Taigi tegul niekas jo neniekina. Išlydėkite jį su ramybe, kad atvyktų pas mane, nes laukiu jo su broliais. 12Brolį Apolą aš labai raginau keliauti su broliais pas jus, bet jis niekaip nenori šiuo metu. Jis atvyks radęs tinkamą laiką.
13Budėkite, tvirtai laikykitės tikėjimo, elkitės vyriškai, būkite stiprūs! 14Viską darykite su meile.
15Broliai, jūs pažįstate Stepono namus ir žinote, kad jie yra Achajos pirmatikiai, pasiaukoję tarnauti šventiesiems. 16Aš prašau, kad ir jūs būtumėte paklusnūs tokiems žmonėms ir visiems, kurie su jais dirba ir triūsia.
17Aš džiaugiuosi Stepono, Fortūnato ir Achaiko apsilankymu. Jie man atstojo jus, 18atgaivino mano ir jūsų dvasią. Branginkite tokius žmones!
19Jus sveikina Azijos bendrijos. Karštai sveikina Viešpatyje Akvilas ir Priska kartu su bendruomene, kuri renkasi jų namuose. 20Jus sveikina visi broliai. Pasveikinkite vieni kitus šventu pabučiavimu.
21Sveikinu jus savo, Pauliaus, ranka. 22Jei kas nemyli Viešpaties, tebūnie prakeiktas! Maranata! 23Viešpaties Jėzaus malonė tebūnie su jumis! 24Mano meilė jums visiems Kristuje Jėzuje!