Krikščionis: Kalbėk, Viešpatie, Tavo nuolankus tarnas Tavęs klauso.
Jėzus: Kad man patiktum, mano vaike, nebūtina daug žinoti, bet būtina labai mane mylėti, labai gailėtis mane įžeidus ir būti tvirtai pasiryžusiam likti ištikimu ateityje. Kalbėk su manimi, kaip su geriausiu draugu. Pasakyk man, kas yra tavo mintyse ir širdyje, kalbėk be baimės, su kūdikio paprastumu. Iš pradžių atskleisk man savo vargus: koks dar esi savimyla, išpuikęs, irzlus, lengvabūdis, koks bailus, kai reikia pasiaukoti, tingus, kai reikia dirbti, nepastovus, gašlus… Būk drąsus, danguje yra šventųjų, turėjusių tas pačias silpnybes – jie nugalėjo, padedami mano malonės. Ir tu prašyk jos su pasitikėjimu.
Krikščionis: Viešpatie, Tavo gerumas mane trikdo. Taip, aš prašau malonės, kad nebepasiduočiau savo aistroms. Bet turiu ir kitų sielvartų.
Jėzus: O, aš tai žinau; aš uždėjau kryžių ant tavo pečių, ir tau jis atrodo labai sunkus. Bet pagalvok, kad aš pirmas jį nešiau, pagalvok, kad per kryžių tu būsi išganytas, dalyvaudamas mano kančiose. Noriai priimtas kryžius tau pelnys begalinį atlygį danguje. Apmąstyk mano Kančią, ir turėsi drąsos ištverti nuovargį ar ligą, vienišumą ar išdavystę, įžeidimą, pasityčiojimą, šmeižtą ar melagingą kaltinimą, vidines negales ir išbandymus. Visuose šiuose sielvartuose prisimink mano žodžius: „Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate apsunkinti, ir aš jus atgaivinsiu“, ir prašyk mane jėgų bei kantrybės.
Krikščionis: Bet, Viešpatie, aš esu čia ne tik dėl savęs: yra man brangių sielų, kurios pasikliauja mano maldomis.
Jėzus: Taip, aš noriu, kad tu daug melstumeisi už tuos, kurie tau brangūs: už savo tėvus, savo draugus. Taip pat melskis ir už tuos, kurių žodis tave užgavo, kurie tau padarė ką nors bloga ar nori tau pakenkti, už vargšus nusidėjėlius, paklydėlius, abejinguosius, už visus tuos, kurie patiria išbandymą arba kančią. Nepamiršk savo maldoje Bažnyčios, jos vadovo popiežiaus, vyskupų, kunigų, misionierių ir visų tų, kurie man pašvęsti.
Krikščionis: Pasitikėdamas Tavo gailestingąja Širdimi, meldžiuosi visomis šiomis intencijomis. Neatsižvelk į mano nuodėmes, bet į savo šventąsias Žaizdas, ir dėl savo Kančios teikis išklausyti visas mano maldas.
Jėzus: O dabar, mano mylimas sūnau, pažadėk man ištikimai vykdyti visas savo kaip gero krikščionio pareigas ir eik prie savo darbų. Bet greitai grįžk, grįžk su tyra širdimi, laisva nuo pasaulio ir kūrinių meilės, kad galėčiau ją pripildyti savo meilės dovanų.
Duodu tau savo palaiminimą ir savo ramybę: Pax tecum, Ramybė tau!