Mirtis – kaip gyvenimas, turi savo laiką.
Mintis apie natūralų gyvenimo ir mirties ciklą. Tai priminimas, kad tiek gyvenimas, tiek mirtis yra neišvengiami procesai, turintys savo natūralią tvarką ir laiko ribas. Kaip kiekvienas gyvenimas turi pradžią, vystymąsi ir pabaigą, taip ir mirtis yra šio proceso dalis.
Tai gali būti interpretuojama per filosofinį ar dvasinį kontekstą. Pavyzdžiui, Biblijoje Ekleziasto knygoje randame panašią mintį: „Viskam yra laikas, metas kiekvienam įvykiui po dangumi. […] Laikas gimti ir laikas mirti“ (Ekleziasto 3:1-2). Šis požiūris gali atspindėti ramybę su mirties neišvengiamumu ir suvokimą, kad viskas turi savo paskirtį laiko tėkmėje.
Tai taip pat gali būti susiję su likimu ar natūralia tvarka, kurioje gyvenimas ir mirtis nėra atsitiktiniai, bet turi savo momentus ir reikšmę.