Lotanas (arba Litanu) yra mitologinė septynagalvė jūros gyvatė ar drakonas kanaanų mitologijoje, vaizduojama kaip galinga chaoso jėga, kurią nugalėjo dievas Baalas. Ši būtybė, minima Ugarito tekstuose (apie XIV–XIII a. pr. Kr.), yra svarbus chaoskampfo (kovos su chaosu) motyvo pavyzdys senovės Artimųjų Rytų religijose. Lotanas simbolizuoja pirminį chaosą, grėsmę kosminei tvarkai, o jo nugalėjimas atspindi dieviškosios galios triumfą, užtikrinantį pasaulio stabilumą. Dėl panašumų su Biblijos Leviatanu mokslininkai mano, kad Lotanas galėjo turėti įtakos hebrajų raštų vaizdiniams, ypač Izaijo ir Psalmėse minimam Leviatanui.
Kanaanų mitologija, ypač išlikusi Ugarito (dabartinė Ras Šamra, Sirija) molio lentelėse, atskleidžia Lotano kaip centrinę figūrą Baalo cikle – epinėje istorijoje apie audros dievo Baalo kovas už viešpatavimą. Lotanas vaizduojamas kaip milžiniška, septynagalvė jūros gyvatė, siejama su vandenynų chaosu ir grėsme dieviškajai tvarkai.
Pagrindinis šaltinis apie Lotaną yra Ugarito tekstas, žinomas kaip KTU 1.5 (Baalo ciklo dalis), kuriame aprašoma Baalo pergalė prieš šią būtybę. Tekste Lotanas vadinamas „vingiuotąja gyvate“ (btn brḥ) ir „septynagalviu slibinu“ (šlyṭ d.šb‘t r’ašm), pabrėžiant jo grėsmingą prigimtį. Baalas, padedamas kitų dievų, įveikia Lotaną, sutriuškindamas jo galvas ir taip užtikrindamas savo, kaip kosminės tvarkos sergėtojo, statusą. „Tu sutriuškinai Lotaną, vingiuotą gyvatę, sunaikinai septynagalvį slibiną“ (KTU 1.5 I 1–3). Ši kova atspindi kanaanų tikėjimą, kad dievai turi nuolat kovoti su chaosu, kad išlaikytų pasaulio harmoniją.
Lotanas taip pat siejamas su dievu Jamu, jūros ir upių dievu, kuris kartais vaizduojamas kaip Lotano šeimininkas ar sąjungininkas. Baalo pergalė prieš Jamą ir Lotaną simbolizuoja audros ir vaisingumo dievo viršenybę prieš vandenų chaosą, kuris kėlė grėsmę žemdirbių visuomenei.
Kanaanų mitologijoje Lotanas įkūnija kelias esmines temas:
- Chaosas ir grėsmė: Kaip jūros gyvatė, Lotanas simbolizuoja nevaldomą vandenų stichiją, kuri kanaanų žemdirbiams kėlė baimę dėl potvynių ar audrų. Jo septynios galvos pabrėžia jo antgamtinę galią ir beveik nenugalimumą.
- Kosminė kova: Lotano nugalėjimas yra chaoskampfo motyvo dalis, būdinga Artimųjų Rytų mitologijoms. Baalo triumfas atspindi dieviškosios tvarkos pergalę prieš pirminį chaosą, panašiai kaip Mardukas nugali Tiamat babiloniečių epe „Enuma Eliš“.
- Cikliškumas: Kai kurie mokslininkai mano, kad Lotano kova galėjo būti siejama su sezoniniais ciklais, kur Baalo pergalė simbolizuoja lietaus sezono pradžią, būtina kanaanų žemės ūkiui.
Dėl Lotano ir Biblijos Leviatano panašumų mokslininkai spėja, kad kanaanų mitologija paveikė hebrajų raštus. Pavyzdžiui, Izaijo knygoje Leviatanas aprašomas kaip „vingiuota gyvatė“ ir „slibinas jūroje“: „Viešpats nubaus Leviataną, bėgančią gyvatę, Leviataną, vingiuotą gyvatę, ir užmuš slibiną, kuris yra jūroje“ (Iz 27, 1). Ši kalba beveik identiška Ugarito tekstų aprašymui apie Lotaną (btn brḥ). Psalmėse taip pat minimas Leviatanas, kurio galvas Dievas sutriuškina (Ps 74, 14), primindamas Baalo pergalę prieš septynagalvį Lotaną.
Tačiau hebrajų tradicijoje Lotanas buvo „perkurtas“ į Leviataną, pavaldų Jahvei, vieninteliam Dievui. Jei kanaanų mitologijoje Baalas kovojo su Lotanu kaip lygus priešininkas, Biblijoje Leviatanas yra Dievo kūrinys, kurį Jahvė lengvai sutramdo, kaip matyti Jobo knygoje: „Ar gali ištraukti Leviataną kabliu ar virve surišti jo liežuvį?“ (Job 41, 1). Tai pabrėžia Jahvės suverenumą, skirtingai nei politeistinėje kanaanų sistemoje, kur dievai konkuruoja.
Lotano paveikslas turi paralelių kitose Artimųjų Rytų mitologijose:
- Babiloniečių Tiamat: Babiloniečių epe „Enuma Eliš“ Tiamat, jūros deivė ir chaoso įsikūnijimas, yra nugalėta dievo Marduko. „Mardukas perkirto Tiamat kūną per pusę, iš jos padarydamas dangų ir žemę“ (Enuma Eliš, Tablet IV). Nors Tiamat yra moteriška deivė, o Lotanas – gyvatė, abu simbolizuoja pirminį chaosą.
- Hetitų Illuyanka: Hetitų mitologijoje audros dievas Tarhunas kovoja su gyvate Illuyanka, kurią galiausiai nugalėjo gudrumu. „Tarhunas smogė Illuyankai ir sunaikino ją“ (CTH 321). Ši kova primena Baalo ir Lotano mūšį.
Nors Lotanas yra specifinis kanaanų mitologijos produktas, jo archetipas – chaoso gyvatė – yra universalus, randamas net induistų mitologijoje, kur Krišna nugali daugugalvę gyvatę Kaliyą (Bhagavata Purana 10.16), ar graikų mituose, kur Heraklis kovoja su Hidra.
Lotanas kanaanų mitologijoje atliko svarbų vaidmenį, atspindėdamas jų pasaulėžiūrą:
- Gamtos baimė: Kanaaniečiai, gyvenę prie Viduržemio jūros, gerbė ir bijojo jūros galios. Lotanas, kaip jūros įsikūnijimas, buvo šios baimės simbolis, o Baalo pergalė teikė viltį, kad dievai apsaugos nuo stichijų.
- Religinė konkurencija: Baalo pergalė prieš Lotaną stiprino jo, kaip aukščiausio dievo, statusą, konkuruoja su Jamu ar kitais dievais. Tai galėjo atspindėti kanaanų visuomenės politinius ar religinius konfliktus.
- Įtaka hebrajų tikėjimui: Nors Izraelio tikėjimas buvo monoteistinis, kanaanų mitologijos vaizdiniai, tokie kaip Lotanas, buvo perimti ir pritaikyti, pabrėžiant Jahvės unikalią galią. Leviatanas tapo ne chaosą keliančia būtybe, o Dievo kūriniu, pavaldžiu Jo valiai.