Izaijo pranašystė apie vilką, gyvenantį su ėriuku piešia Dievo karalystės taikos ir harmonijos paveikslą. Ši eschatologinė viltis, užrašyta Izaijo knygoje, peržengia gamtos dėsnius ir žmogaus konfliktus, skelbdama laiką, kai Dievo tvarka atkurs visą kūriniją. „Vilkas gyvens su ėriuku, leopardas gulės su ožiuku, veršis ir liūtas bus kartu, ir mažas vaikas juos ves“ (Iz 11, 6). Ši vizija kalba ne tik apie gyvūnų taiką, bet ir apie gilesnę Dievo karalystės esmę – susitaikymą, teisingumą ir amžinąją ramybę. Vilko ir ėriuko sambūvis tampa simboliu, kaip Dievas pakeis priešiškumą į vienybę, atkurdamas savo kūrinijos grožį.
Izaijo pranašystė skamba Izraelio tautai sunkiu metu, kai nuodėmės, neteisybė ir karai draskė kraštą. Asirijos grėsmė buvo arti, o tauta buvo nuklydusi nuo Dievo. Tačiau Izaijas, Dievo įkvėptas, žvelgė toliau už šio laikmečio tamsos ir skelbė Mesijo atėjimą bei Jo karalystę. 11-oji Izaijo knygos dalis piešia paveikslą, kuriame Mesijas, „Išaugęs iš Jesės kelmo“ (Iz 11, 1), atneš teisingumą, išmintį ir Dievo Dvasios pilnatvę. Jo valdymas pakeis ne tik žmonių širdis, bet ir visą kūriniją, įskaitant gyvūnus. „Jie nežudys ir negriaus mano šventajame kalne, nes žemė bus pilna Viešpaties pažinimo, kaip vandenys užlieja jūrą“ (Iz 11, 9).
Vilkas ir ėriukas, kaip plėšrūnas ir auka, yra natūralūs priešai gamtoje. Jų taikus sambūvis yra stebuklas, simbolizuojantis Dievo galios triumfą prieš priešiškumą ir chaosą. Ši vizija atspindi Dievo ketinimą atkurti Edeno sodo harmoniją, kur nebuvo nei baimės, nei smurto (Pr 2, 19–20). Izaijo žodžiai taip pat kalba apie žmonių santykius – tautų, klasių ir individų susitaikymą, kai „mažas vaikas“ ves galingus gyvūnus, simbolizuodamas silpnųjų pergalę Dievo karalystėje.
Vilkas Biblijoje dažnai vaizduoja pavojų, godumą ar klaidingus mokytojus. Jėzus įspėjo apie „vilkus avių kailyje“ (Mt 7, 15), simbolizuodamas tuos, kurie kenkia Dievo tautai. Ėriukas, priešingai, atspindi nuolankumą, nekaltumą ir Dievo tautą, o ypač Jėzų, „Dievo Avinėlį“, kuris atperka pasaulio nuodėmes (Jn 1, 29). Vilko ir ėriuko sambūvis Izaijo pranašystėje rodo, kaip Dievo karalystėje net didžiausi priešai – plėšrūnas ir auka, nuodėmė ir teisumas – bus sutaikyti.
Ši vizija taip pat atspindi platesnę kūrinijos transformaciją. „Liūtas ės šiaudus kaip jautis“ (Iz 11, 7), o „kūdikis žais prie angies landos“ (Iz 11, 8). Gamtos dėsniai, kuriuose stipresnis naikina silpnesnį, bus panaikinti, nes Dievo pažinimas užpildys žemę. Tai ne tik gyvūnų taika, bet ir žmonijos susitaikymas – tautų, kurios kovojo, ir individus, kurie buvo susipriešinę. Dievo karalystėje „nebebus nei skausmo, nei mirties“ (Apr 21, 4), o vilko ir ėriuko gyvenimas kartu tampa šios vilties ikona.
Izaijo pranašystė apie vilką ir ėriuką yra eschatologinė viltis, rodanti, kad Dievo karalystė yra daugiau nei žmogaus išgelbėjimas – tai visos kūrinijos atnaujinimas. Apaštalas Paulius tai atspindi sakydamas, kad „visa kūrinija kartu dūsauja“, laukdama išvadavimo (Rom 8, 19–22). Vilko ir ėriuko sambūvis simbolizuoja šį atnaujinimą, kai Dievas sutaikys viską per savo Mesiją. Jėzus, kaip Mesijas, jau pradėjo šią karalystę savo mirtimi ir prisikėlimu, sutaikydamas žmones su Dievu ir tarpusavyje (Ef 2, 14–16). Tačiau pilna harmonija ateis tik Jo antrajame atėjime, kai „naujame danguje ir naujoje žemėje“ nebebus priešiškumo (Apr 21, 1).
Ši vizija taip pat moko apie Dievo charakterį. Jo galia ne tik baudžia, bet ir atkuria; Jo teisingumas ne tik teisia, bet ir sutaiko. Vilkas nepraranda savo prigimties, bet ji yra perkeista, kad tarnautų taikai. Ėriukas nebijo, nes Dievo buvimas pašalina grėsmę. Tai kvietimas tikintiesiems gyventi šios karalystės principais jau dabar – atleisti priešams, siekti taikos ir pasitikėti Dievo pažadais.
Izaijo vizija apie vilką ir ėriuką kartojasi kitose Biblijos vietose. Vėliau Izaijas pranašauja: „Vilkas ir ėriukas ganysis kartu, liūtas ės šiaudus kaip jautis“ (Iz 65, 25), sustiprindamas viltį apie naują kūriniją. Naujajame Testamente Jėzaus mokymai apie meilę priešams (Mt 5, 44) ir apaštalų skelbimas apie tautų sutaikymą (Gal 3, 28) atspindi šios harmonijos pradžią. Apreiškimo knygoje regima „naujoji Jeruzalė“, kur Dievas gyvens su savo tauta, o visi konfliktai bus užbaigti (Apr 21, 3–4).
Ši pranašystė taip pat įkvėpė krikščionių vaizduotę per amžius. Vilko ir ėriuko įvaizdis dažnai naudojamas mene, literatūroje ir pamoksluose, simbolizuodamas taiką, kuri pranoksta žmogaus supratą. Ji ragina tikinčiuosius būti taikos kūrėjais, net kai pasaulis pilnas priešiškumo.
Pranašystės išsipildymas
Izaijo pranašystė apie vilką, gyvenantį su ėriuku (Iz 11, 6), yra eschatologinė vizija, susijusi su Dievo karalystės pilnatve, todėl jos išsipildymas suprantamas keliais etapais, atsižvelgiant į krikščionišką teologiją. Trumpai tariant, pranašystė dar nėra visiškai išsipildžiusi, bet jos pradžia jau matoma, o galutinis įvykdymas laukiamas ateityje.
Dalinis išsipildymas
Krikščionys tiki, kad Jėzus, kaip Mesijas, pradėjo Dievo karalystės įgyvendinimą savo pirmuoju atėjimu. Izaijo 11 skyrius kalba apie Mesiją, „išaugusį iš Jesės kelmo“ (Iz 11, 1), kuris valdys teisingumu ir atneš taiką. Jėzaus gyvenimas, mirtis ir prisikėlimas padėjo pamatą šiai taikai:
- Sutaikymas: Jėzus sutaikė žmones su Dievu per savo kryžiaus auką (Kol 1, 20) ir sulaužė priešiškumo sienas tarp tautų, pvz., žydų ir pagonių (Ef 2, 14–16). Tai atspindi vilko ir ėriuko harmonijos pradžią, kai skirtingos grupės tampa viena Dievo tautoje.
- Meilės mokymas: Jėzus mokė mylėti priešus (Mt 5, 44), ragindamas gyventi taikos principais, kurie atitinka Izaijo viziją. Krikščionių bendruomenės, sekdamos šiuo mokymu, dažnai liudijo susitaikymą ten, kur buvo konfliktas.
- Šventosios Dvasios veikimas: Apaštalų darbai rodo, kaip Evangelija plito, suvienydama įvairias tautas (Apd 10, 34–35), tarsi įgyvendindama pranašystės dvasią, kur „žemė bus pilna Viešpaties pažinimo“ (Iz 11, 9).
Pilnas išsipildymas ateityje
Nors Jėzus pradėjo Dievo karalystę, pilna vilko ir ėriuko harmonija, apimanti visą kūriniją, dar nėra įvykusi. Izaijo vizija aprašo laiką, kai nebebus smurto, baimės ar mirties – būsena, kurią Biblija sieja su Jėzaus antruoju atėjimu ir nauja kūrinija:
- Naujas dangus ir žemė: Apreiškimo knygoje skelbiama, kad „jūros nebebus“ (Apr 21, 1), o „mirties nebebus, nebebus nei liūdesio, nei aimanos, nei skausmo“ (Apr 21, 4). Tai atitinka Izaijo pranašystę, kur gamtos dėsniai bus perkeisti, o plėšrūnai, kaip vilkas, gyvens taikoje su aukomis, kaip ėriukas.
- Kūrinijos atnaujinimas: Paulius rašo, kad „visa kūrinija kartu dūsauja“, laukdama išvadavimo (Rom 8, 19–22). Tai rodo, kad Izaijo vizija apima ne tik žmones, bet ir gamtą, kuri bus atkurta Dievo šlovėje.
- Mesijo karalystė: Izaijo pranašystė pilnai išsipildys, kai Mesijas valdys žemę teisingumu, o „mažas vaikas“ ves liūtą ir veršį (Iz 11, 6), simbolizuodamas silpnųjų triumfą ir visuotinę taiką.
Pasaulyje tebėra konfliktai, smurtas ir priešiškumas, todėl akivaizdu, kad vilko ir ėriuko taika dar nėra pilnai įgyvendinta. Krikščionys tiki, kad gyvename „jau, bet dar ne“ laikotarpyje: Dievo karalystė pradėta per Jėzų, bet jos pilnatvė ateis tik Jo sugrįžimo metu. Izaijo vizija yra eschatologinė, nukreipta į ateitį, kai Dievas galutinai pašalins nuodėmę ir atkurs kūriniją.
Nors pilna harmonija dar neatėjo, krikščionys raginami gyventi pagal šios vizijos principus jau dabar. Jėzaus mokymai apie taiką, atleidimą ir meilę leidžia tikintiesiems būti šios karalystės dalimi, net ir netobulame pasaulyje. Pavyzdžiui, susitaikymo istorijos – tarp tautų, bendruomenių ar individus – atspindi vilko ir ėriuko dvasią. Krikščionių bendruomenės, kurios praktikuoja gailestingumą ir teisingumą, tampa šios pranašystės „pirmaisiais vaisiais“.