Biblijoje upės yra daugiau nei geografiniai objektai – jos simbolizuoja gyvybę, Dievo palaiminimą, apsivalymą ir dvasinį atgimimą. Upės teikė vandenį, būtą žemdirbystei ir išgyvenimui sausringuose Artimųjų Rytų kraštuose, todėl buvo laikomos Dievo dovana. Jos taip pat žymėjo ribas, skyrė tautas ar tapo kliūtimis, kurias Dievas padėjo įveikti, parodydamas savo galią. Pavyzdžiui, Jordano upė buvo stebuklingai perskirta izraelitams, įžengusiems į Pažadėtąją Žemę, kaip Raudonoji jūra anksčiau (Joz 3). Upės dažnai siejamos su dvasine simbolika: Ps 46, 4 skelbia, „Yra upė, kurios srovės džiugina Dievo miestą“, vaizduodama Dievo buvimą kaip gyvybės šaltinį. Naujajame Testamente upės tampa dvasinio atgimimo simboliu – Jėzus kalba apie „gyvąjį vandenį“ (Jn 4, 10), o Apreiškimo knygoje minima „gyvybės vandens upė“, tekanti iš Dievo sosto (Apr 22, 1). Upės taip pat atspindi eschatologinę viltį, kai Dievo karalystė atneš amžinąją gyvybę.
Svarbiausios upės Biblijoje
Toliau pateikiamos Biblijoje minimos upės, išdėstytos pagal jų reikšmę izraelitų ir krikščionių tikėjimo istorijoje, pradedant nuo svarbiausios.
1. Jordano upė
Vieta: Teka per Izraelį, Jordaniją ir Palestiną, nuo Galilėjos ežero iki Negyvosios jūros.
Dabartinė situacija: Šventa vieta krikščionims, ypač prie Jardenito, kur vyksta krikštai.
Svarba: Jordanas yra švenčiausia Biblijos upė, simbolizuojanti perėjimą į Pažadėtąją Žemę ir dvasinį apsivalymą. Čia Jėzus buvo pakrikštytas, o izraelitai stebuklingai perėjo upę.
Citata: „Viešpats tarė Jozuei: ‘Šiandien aš pradėsiu tave išaukštinti visų izraelitų akyse’“ (Joz 3, 7).
Įvykiai:
- Izraelitų perėjimas: Dievas sustabdė Jordano vandenis, leisdamas izraelitams, vadovaujamiems Jozės, pereiti sausuma į Kanaaną, patvirtindamas savo Sandorą (Joz 3–4).
- Jėzaus krikštas: Jonas Krikštytojas pakrikštijo Jėzų Jordane, kur nusileido Šventoji Dvasia ir Dievas paskelbė: „Tu esi mano mylimasis Sūnus“ (Mk 1, 9–11).
- Elijas ir Eliziejus: Elijas perskyrė Jordano vandenis savo apsiaustu, o Eliziejus pakartojo stebuklą, gavęs Elijos dvasią (2 Kar 2, 8–14).
- Naamano išgydymas: Sirijos vadas Naamanas buvo išgydytas nuo raupsų, septynis kartus pasinėręs Jordane pagal Eliziejaus nurodymą (2 Kar 5, 10–14).
2. Eufratas
Vieta: Teka per Turkiją, Siriją ir Iraką, viena iš Mesopotamijos upių.
Dabartinė situacija: Svarbi regiono upė, tačiau kenčia nuo taršos ir vandens trūkumo.
Svarba: Eufratas yra viena iš keturių Edeno sodo upių (Pr 2, 14) ir simbolizuoja Mesopotamijos civilizacijų lopšį. Biblijoje jis dažnai žymi rytinę Izraelio ribą ir Dievo pažadų apimtį.
Citata: „Tą dieną Viešpats sudarė Sandorą su Abraomu, sakydamas: ‘Tavo palikuonims duosiu šią žemę nuo Egipto upės iki didžiosios Eufrato upės’“ (Pr 15, 18).
Įvykiai:
- Abraomo Sandora: Dievas pažadėjo Abraomui žemę, kurios ribos siekia Eufratą, simbolizuodamos Dievo palaiminimų platumą (Pr 15, 18).
- Babilono tremtis: Eufratas tekėjo per Babiloną, kur izraelitai buvo ištremti, o upė tapo jų kančios ir vilties simboliu (Ps 137, 1).
- Eschatologinė reikšmė: Apreiškimo knygoje Eufratas išdžiūsta, ruošdamas kelią paskutiniam mūšiui (Apr 16, 12), simbolizuodamas Dievo teismą.
3. Tigras
Vieta: Teka per Turkiją ir Iraką, greta Eufrato, Mesopotamijoje.
Dabartinė situacija: Svarbi upė, tačiau susiduria su ekologiniais iššūkiais.
Svarba: Tigras, kaip Eufratas, yra viena iš Edeno sodo upių (Pr 2, 14) ir siejama su senovės civilizacijomis, tokiomis kaip Asirija.
Citata: „Trečiosios upės vardas yra Tigras; ji teka į rytus nuo Asirijos“ (Pr 2, 14).
Įvykiai:
- Edeno sodas: Tigras minimas kaip viena iš upių, supusių Edeno sodą, simbolizuodama Dievo kūrinijos grožį ir gausą (Pr 2, 14).
- Asirijos galia: Tigras tekėjo per Ninevę, Asirijos sostinę, kur Jona skelbė atgailą, o Dievas parodė gailestingumą (Jon 3).
- Pranašystės: Danieliaus knygoje Tigras yra vizijų vieta, kur angelas apsireiškia pranašui (Dan 10, 4–5).
4. Nilas
Vieta: Teka per Egiptą, Sudaną ir kitus Afrikos kraštus.
Dabartinė situacija: Gyvybiškai svarbi Egiptui, naudojama žemdirbystei ir transportui.
Svarba: Nilas simbolizuoja Egiptą – izraelitų vergovės ir išgelbėjimo vietą. Upė buvo Mozės išgelbėjimo ir Dievo teismo faraonui vieta.
Citata: „Viešpats tarė: ‘Aš paversiu upės vandenis krauju’“ (Iš 7, 17).
Įvykiai:
- Mozės išgelbėjimas: Mozė, kūdikis, buvo paslėptas Nilo nendryne ir išgelbėtas faraono dukters, pradėdamas išlaisvinimo istoriją (Iš 2, 3–10).
- Dešimt negandų: Dievas pavertė Nilo vandenis krauju, pradėdamas Egiptą baudžiančias negandas, kurios privertė faraoną išleisti izraelitus (Iš 7, 14–25).
- Egipto simbolis: Nilas buvo Egipto gyvybės šaltinis, todėl Dievo galia virš jo pademonstravo Jahvės viršenybę prieš Egipto dievus.
5. Kedrono upė (slėnis)
Vieta: Jeruzalėje, tarp Alyvų kalno ir šventyklos kalvos, dabar dažnai sausas slėnis.
Dabartinė situacija: Religinė vieta, siejama su eschatologinėmis pranašystėmis.
Svarba: Kedrono slėnis, kartais vadinamas upe, simbolizuoja Dievo teismą ir Jėzaus kančią.
Citata: „Jėzus perėjo Kedrono slėnį“ (Jn 18, 1).
Įvykiai:
- Jėzaus suėmimas: Jėzus kirto Kedrono slėnį, eidamas į Getsemanę, kur buvo suimtas (Jn 18, 1).
- Teismo simbolis: Pranašystėse Kedronas siejamas su Dievo teismu, ypač Joelio knygoje, kur minimas „teismo slėnis“ (Jl 3, 2).
- Karalių reformos: Karalius Jozijas sunaikino stabmeldiškus altorius Kedrono slėnyje, simbolizuodamas apsivalymą (2 Kar 23, 6).
6. Jabokas
Vieta: Jordanijoje, Jordano upės intakas.
Dabartinė situacija: Nedidelė upė, svarbi biblinei istorijai.
Svarba: Jabokas yra vieta, kur Jokūbas kovojo su Dievo angelu, gavęs naują vardą – Izraelis.
Citata: „Jokūbas liko vienas, ir žmogus su juo grūmėsi iki aušros“ (Pr 32, 24).
Įvykiai:
- Jokūbo kova: Jokūbas, bijodamas susitikimo su broliu Ezavu, grūmėsi su paslaptingu žmogumi prie Jaboko. Šis įvykis pažymėjo jo tapatybės ir Dievo palaiminimo patvirtinimą (Pr 32, 24–30).
- Izraelio riba: Jabokas žymėjo ribą tarp Kanaano ir aplinkinių tautų, simbolizuodamas perėjimą į Dievo pažadą.
7. Arnonas
Vieta: Jordanijoje, teka į Negyvosios jūros rytinę dalį.
Svarba: Arnonas buvo Moabo riba, svarbi izraelitų kelionėje į Pažadėtąją Žemę.
Citata: „Arnonas yra Moabo siena“ (Sk 21, 13).
Įvykiai:
- Izraelitų kelionė: Izraelitai, vadovaujami Mozės, perėjo Arnoną, užkariaudami amoritų karaliaus Sihono žemes (Sk 21, 13–26).
- Geografinė riba: Arnonas atskyrė Moabo ir amoritų teritorijas, tapdamas strategine vieta izraelitų užkariavimuose.
8. Abana ir Farfaras
Vieta: Sirijoje, netoli Damasko (Abana dabar siejama su Barada upe).
Dabartinė situacija: Barada teka per Damaską, Farfaro buvimo vieta neaiški.
Svarba: Šios upės minimos Naamano istorijoje, simbolizuodamos išdidumą ir Dievo galios pripažinimą.
Citata: „Argi Abana ir Farfaras, Damasko upės, nėra geresnės už visus Izraelio vandenis?“ (2 Kar 5, 12).
Įvykiai:
- Naamano išdidumas: Sirijos vadas Naamanas iš pradžių atsisakė maudytis Jordane, laikydamas Abaną ir Farfarą pranašesnėmis, bet galiausiai pakluso ir buvo išgydytas (2 Kar 5, 12–14).
- Dievo galia: Istorija parodo, kad Dievo galia veikia per nuolankumą, o ne per žmogaus pasirinktas vietas.
9. Pisonas ir Gihonas
Vieta: Nežinoma, minimos kaip Edeno sodo upės (Pr 2, 11–13).
Dabartinė situacija: Tikėtina, mitologinės ar prarastos upės.
Svarba: Pisonas ir Gihonas simbolizuoja Dievo kūrinijos grožį ir gausą Edeno sode.
Citata: „Pirmosios upės vardas yra Pisonas… antrosios upės vardas yra Gihonas“ (Pr 2, 11–13).
Įvykiai:
- Edeno sodas: Šios upės, kartu su Tigru ir Eufratu, supo Edeno sodą, simbolizuodamos Dievo rūpinimąsi žmogumi (Pr 2, 10–14).
- Simbolinė reikšmė: Jos atspindi prarastą rojų ir Dievo plano žmogui pilnatvę.
10. Šihoras
Vieta: Tikėtina, Nilo atšaka arba kanalas Egipte.
Svarba: Šihoras žymėjo Egipto ribą ir buvo izraelitų vergovės simbolis.
Citata: „Nuo Šihoro, kuris yra prie Egipto, iki Eufrato upės“ (Joz 13, 3).
Įvykiai:
- Egipto riba: Šihoras minimas kaip pietvakarinė Pažadėtosios Žemės riba, kontrastuojanti su Eufratu rytuose (1 Krn 13, 5).
- Vergovės simbolis: Upė siejama su Egiptu, kur izraelitai kentėjo prieš Išėjimą.
11. Čionas
Vieta: Nežinoma, galimai upė ar kanalas Judėjoje.
Svarba: Minima kaip vandens šaltinis, tačiau mažai žinoma.
Citata: „Viešpats atsiųs tau palaiminimą… ir Čiono upės vandenyse“ (Iz 33, 21).
Įvykiai:
- Palaiminimų simbolis: Čionas minimas kaip Dievo teikiamo klestėjimo dalis, tačiau trūksta konkrečių įvykių (Iz 33, 21).
- Neaiški reikšmė: Upė gali būti simbolinė arba lokali, susijusi su Jeruzale.
12. Ulajas
Vieta: Irane, netoli Susos, siejama su Karuno upe.
Svarba: Vieta, kur Danielius regėjo vizijas.
Citata: „Aš buvau prie Ulajo upės“ (Dan 8, 2).
Įvykiai:
- Danieliaus vizija: Prie Ulajo Danielius regėjo avino ir ožio viziją, simbolizuojančią būsimas karalystes (Dan 8, 2–8).
- Pranašystės vieta: Upė tapo Dievo apreiškimo vieta, pabrėždama Jo planą istorijai.
Biblijoje upės yra gyvybės, Dievo galios ir dvasinio atgimimo simboliai. Nuo Jordano, kur Jėzus buvo pakrikštytas, iki Edeno sodo upių, simbolizuojančių Dievo kūrinijos grožį, jos rodo Dievo rūpinimąsi savo tauta. Eschatologinėje vizijoje gyvybės vandens upė teka iš Dievo sosto, žadėdama amžinąjį gyvenimą. Upės kviečia mus priartėti prie Dievo kaip prie „gyvojo vandens“ šaltinio.